Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Kaip antradienį LRT radijui sakė V. Rupšys, patvirtinus naujus planus, Rusijai siunčiamas signalas, kad Baltijos šalys būtų ginamos „nuo pat pirmos minutės, kad čia ir dabar ir kaip dabar politikai mėgsta sakyti – nė centimetro nebus atiduota“.

„Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia“, – sakė kariuomenės vadas.

Pasak jo, patvirtinus naujuosius regioninius planus, toliau laukia darbas sukurti juose numatytus pajėgumus, kad šie planai galėtų būti įgyvendinti, bus rengiami taktiniai planai.

„Taktiniai planai skiriasi nuo operacinių tuo, kad operacinis yra idėja, kaip tai darome, ten nustatomi pajėgumai ir mes susitariame, iš kur tie pajėgumai ateina, o kaip mes kariausime ant žemės, dabar reikia laukti tų taktinių planų“, – aiškino V. Rupšys.

Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT radijui teigė, kad nauji gynybos planai tenkina ir politiškai, ir iš karinės pusės, „nes šalys prisiima daugiau įsipareigojimų nei buvo prisiėmusios iki šiol“.

„Be abejonės, juos reikia įgyvendinti, bet pats principas nepaprastai svarbus, tai yra, ginamas kiekvienas NATO teritorijos colis, be išlygų, be atsitraukimų ir kitų dalykų, kurie iš karinės logikos anksčiau buvo, matyt, suprantami, bet matant karą Ukrainoje, matant Rusijos kariuomenės nusikaltimus, kurie daromi okupuotose teritorijose, atsisakyta tokių minčių, kad bet kokia teritorija gali būti palikta bent laikinai okupantams“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot jo, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus darbų laukia daug – šalys turės skirti savo pajėgumus Rytų sparno gynybai, „kaip ir Lietuva, be abejonės, kaip NATO narė, stiprinti savo pajėgumus“.

Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.

Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.