V. Rupšys: neturėdama tankų, Lietuva karo metu gautų tik „antraeiles užduotis“

„Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.“

„Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte arba pirmose pozicijose, o mes gale saugosime tiltus?“ – pridūrė jis.

Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį.

Taip kariuomenės vadas kalbėjo daliai politikų ir karo stebėtojų suabejojus Lietuvos sprendimu įsigyti tankų. Anot jų, reaguodama į Ukrainos karo pamokas, šalis turėjo šias lėšas investuoti į oro gynybos pajėgumus.

Krašto apsaugos sistemos atstovai sako, kad ginkluotųjų pajėgų pagrindą sudaro būtent manevrinė karinė technika.

„Nulinė ekspertizė“

„Mano galva, Lietuva pajėgi turėti (tankų – BNS) batalioną, kuris įgalins „Geležinio Vilko“ brigadą veikti pilnoje apimtyje ne tik statiškai vykdyti stacionarią gynybą, bet vykdyti ir kontrataką, ataką“, – kalbėjo V. Rupšys.

Anot kariuomenės vado, Lietuva į karinės ginkluotės – apimančios tiek tankus, tiek dronus – įsigijimą žiūri kompleksiškai.

„Kartais kalbame, kas pirmiau, tas ar tas. Viską kartu, kompleksiškai žiūrime“, – sakė generolas.

Pasak jo, jei Lietuva dar šiemet sutars su gamintojais dėl tankų įsigijimo, jie Lietuvą pasieks 2027 metais.

„O iki 2027 metų turime ruoštis ir treniruotis“, – sakė vadas.

Generolo teigimu, Lietuva turi „nulinę ekspertizę“, panaudojant tankus kariniuose veiksmuose.

„Neturime tankų nei karininkų, nei puskarininkių, nieko. Bet jau turime patirties dirbant su eFP (NATO tarptautiniu batalionu – BNS), su amerikiečiais. Dabar reikia gauti oficialų išsilavinimą, siųsti karininkus, puskarininkius į mokymo įstaigas, kad jie būtų apmokyti ir galėtų paėmus įrangą, konkrečiai, tankus iš karto galėtų naudoti“, – sakė V. Rupšys.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.

Sausio pabaigoje Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, Krašto apsaugos ministerijai pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė.

Sprendimą dėl tankų vadino protingu

Komentuodamas Pabradėje surengtas JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybas, generolas teigė, kad jose buvo simuliuotas šiuolaikinio karo epizodas: tankai vykdė puolimą, juos rėmė pėstininkų kovos mašinos su įgulomis, priekyje karo inžinieriai valė priešininko inžinerinius įtvirtinimus, juos taip pat rėmė artilerija.

Pasak V. Rupšio, kombinuota ataka yra „sunkiausias momentas, ko turime išmokyti savo karius“.

„Kai kurių elementų, pavyzdžiui, tankų, Lietuvos kariuomenėje dar neturime, bet artilerija, pėstininkų kovos mašinos, inžinerija – treniruojamės, mokomės, kaip jie (sąjungininkai – BNS) daro“, – teigė V. Rupšys.

Jis pažymėjo, kad įvairių ginklų rūšių sujungimas suteikia pranašumą prieš priešininką.

„Tiesioginė ugnis, netiesioginė ugnis, panaudojant visą spektrą kombinuotų ginklų sudėtingoje aplinkoje pagal realistišką scenarijų“, – žurnalistams sakė JAV Armijos 3-iosios pėstininkų divizijos vadas Christopheris R. Norrie (Kristoferis Nori).

NATO Tarptautinio šiaurės rytų korpuso vado generolo leitenanto Jürgeno-Joachimo von Sandrarto (Jurgeno-Joachimo fon Sandrarto) teigimu, Lietuva yra „viena iš pirmaujančių valstybių“, įsipareigojusių sujungti nacionalinę krašto apsaugą su NATO planais.

„Manau, kad protingas sprendimas apsispręsti dėl tankų bataliono, nes tai puiki kaimynystė vokiečiams, amerikiečiams ir kitoms tautoms, dislokuojančioms karius Baltijos jūros regiono gynybai“, – sakė J. von Sandrartas.

Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, NATO praėjusių metų vasarą Vilniuje patvirtino atnaujintus Aljanso gynybos planus.

Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.