Girtų pareigūnų nuotykiai keliuose nesibaigia. Kelyje pakaunėje sulaikytas sunkiai apgirtęs policijos pareigūnas. Per perėją einančius žmones sunkiai sužalojęs Panevėžio tyrėjas. Ar dėl to turi atsakyti aukščiausi policijos vadovai? Jei ne, ką daryti?

Aiškaus kovos su tokia nusikalstama policininkų veikla gairių neturi ir buvęs generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Jis pats 2011-aisiais prisiėmė atsakomybę už girto Trakų patrulio sukeltą avariją, nusinešusią dviejų žmonių gyvybę, ir atsistatydino nelaukdamas Prezidentės raginimų.

– Skirtingai elgėsi aukštas pareigas užimantys pareigūnai po vienokių ar kitokių jų pavaldinių prasižengimų. Jūs atsistatydinote. Kiti tai padarė tik paraginti. Dabar jau iš laiko perspektyvų žvelgdamas į savo atsistatydinimą – vertėjo tai daryti ar ne?

– Aš nesigailiu to, ką padariau, bet nemanau, kad tai turi būti taisyklė.

– Nemanote, kad Panevėžio pareigūnui, girtam perėjoje partrenkus tris žmones, iš kurių du mirė, generalinis komisaras Saulius Skvernelis turi atsistatydinti?

– Tikrai nemanau, kad dėl šio įvykio dabartinis generalinis komisaras turi atsistatydinti. Tai negali būti taisyklė. Vienas, antras kartas, o jeigu dar ir trečias, tai komisaro atsistatydinimas gali tapti taisykle. To nereikia daryti. Jeigu tai būtų kokie nors sisteminiai dalykai ir jų kontekste įvyktų tokia nelaimė, tada kitaip. Tačiau juk nėra, kad visa sistema šlubuotų, todėl pavienis atvejis negali būti vertinamas kaip sistemos bruožas.

– Dėl pareigūno kaltės praėjusią savaitę du žmonės mirė, ketvirtadienio vakarą sulaikytas Kauno apskrities pareigūnas, kuriam nustatytas 3 promilių girtumas. O penktadienį Policijos mokykloje vyko 150 kursantų priesaika. Dalyvavote toje šventėje. Ko jiems linkėjote?

– Sutinku, situacija ne iš maloniųjų. Tačiau tikiuosi, kad kursantams tai neaptemdė šventės. O linkėjau ir linkiu jiems garbingai atstovauti savo profesijai.

– Kas turėtų formuoti jaunųjų policininkų suvokimą, kas yra tas garbingas atstovavimas?

– Tam garbingam atstovavimui, manau, labai svarbūs motyvaciniai dalykai, labai daug lemia ir aplinka. Lietuvoje plačiai reklamuojamas alkoholis ir jo vartojimas. Tai kultūriniai mūsų tautos dalykai. Vis dėlto toks atvejis, kai dėl pareigūno kaltės žūsta žmonės, sunkiai protu suvokiamas, ir ypač šiais laikais, kai išgėrus yra visokių grįžimo namo formų.

– Ką turėjote omenyje sakydamas, kad pareigūnams trūksta motyvacijos?

– Matyt, dar nėra taip, kad pareigūnai tvirtai laikytųsi darbo vietos, kurią turi. Matyt, dar kažko trūksta. Aš dabar tikrai negaliu pasakyti, ko trūksta sistemoje. Algos niekada nebus tokios, kad žmogus sakytų, kad jos pakanka. Tačiau pareigūnų atlyginimai ir nėra visiškai maži, kiek girdėjau, juos šiek tiek pakėlė. Manau, kad dar nebranginama darbo vieta. Nors tai ne tik darbo vieta, tai ir garbės klausimas. Jaunimas gal dabar jau kiek kitaip žiūri į pareigas ir atsakomybę, į garbę ir prestižą, o vyresnei kartai gal sunkiau persiorientuoti.

– Tai ne pirmas toks skaudus atvejis. Negi pareigūnai nepasimoko, juolab kad puikiai žino – jiems keliami gerokai aukštesni reikalavimai?

– Paprastai labai sunku paaiškinti tokio poelgio priežastis. Aš nepažįstu to žmogaus. Gal jo praeityje kažkas buvo, gal jis linkęs į taurelę – juk visaip būna. Suprantama, kad pareigūnui keliami aukštesni reikalavimai, nes juk jis ir turi užtikrinti, kad tokių nelaimių nebūtų, todėl tai yra nepateisinamas poelgis.

– Generalinis policijos komisaras S.Skvernelis tvirtina, kad pastaraisiais metais buvo taikytos plačios, net, atrodytų, drastiškos pareigūnų tarnybos ir dalyvavimo eisme kontrolės priemonės, viešinami pareigūnų įvykdyti pažeidimai, net ir visuomenė įtraukta į policijos pareigūnų elgesio ir veiklos kontrolę, sudarytos pakankamos sąlygos, kad tokių nelaimių nebūtų. Ir vis dėlto jos įvyksta. Ar tai reiškia, kad tos priemonės nepakankamos?

– Bet juk taip nėra visoje vidaus reikalų sistemoje – juk negali sakyti, kad sistemą yra pažeidusi kokia nors liga. Apmaudu tai, kad sistemos žmogus, turintis suvokti pareigą – ginti, saugoti, padėti, pasielgia priešingai. Kai įvyksta tokio pobūdžio įvykis, visi klausia sistemos vadovo, ką jis padarė, kad tas žmogus šitaip pasielgė.

Stengiantis užkirsti kelią tokiems kaip šis skaudiems atvejams labai daug padaryta ir labai daug daroma. Juk nežinome, kiek kartų buvo užkirsti keliai tokiems dalykams. Kaip viršininkams numatyti, ką šį vakarą kokiame nors rajone darys policininkai?

– O gal per lengvas kelias tapti pareigūnu? Ten sustoja tie, kurie kitose mokyklose neranda sau vietos, o Policijos mokykloje perspektyvos ne pačios blogiausios – darbas garantuotas, nes policijos komisariatų vadovai nuolat aiškina, kad trūksta pareigūnų, atlyginimas po metų mokslų taip pat ne pats menkiausias.

– Nesutikčiau, kad sustoja tik tie, kurie kitur nebetiko. Stoja ir tie, kurie nuoširdžiai nori tapti pareigūnais, tačiau yra ir kitokių. Taip, po vienų mokslo metų gauna darbą, atlyginimą ir tam tikras teises. Deja, bet kol kas policininko profesija nėra iš tų geidžiamųjų dėl prestižo, nes nėra prestižinė profesija, bent jau kol kas. Dėl neaukšto prestižo policininko profesijos rinktis ir nenori tie žmonės, kurie galbūt būtų labiau tinkami tam darbui. Tačiau, žinoma, lengvai įgyjama profesija irgi gali būti priežastis, kad gauta darbo vieta nėra saugoma ir elgiamasi diskredituojant pareigūno vardą.

Apskritai niekur pasaulyje nėra, kad policininkai gautų labai dideles algas. Ir kitose Europos valstybėse pareigūnai skundžiasi, kad per maži atlyginimai. Tačiau Vakaruose kitaip vertinama pareigūno profesija – jie gerbiami ir policininko profesija yra prestižinė. Tai ir lemia, kad policininko profesiją renkasi ne žemiausio mentaliteto žmonės. Užsienyje dideli konkursai stojant į policijos mokyklas. Pas mus taip pat pamažu judama į tą pusę, tačiau šis procesas trunka ne mėnesius ir metus. Tai gali užsitęsti dešimtmečius, turi pasikeisti kartos.

– Ar ilgitės darbo vidaus reikalų sistemoje?

– Juokaujate? Viskam savo laikas. Jaunystės galima ilgėtis. Dirbu sau mielą darbą energetikos sektoriuje.