V. Zemlys-Balevičius: kyla pagrįstas klausimas, kodėl kai kur negalima atlaisvinti ribojimų

  • Teksto dydis:

„Kyla pagrįstas klausimas, kodėl kai kuriose savivaldybėse negalima atlaisvinti apribojimų greičiau nei kitose? Gero atsakymo nėra“, – penktadienį feisbuke rašo prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

„Šiandien LRT radijo laidoje teko kalbėti kartu su Jurbarko meru, – rašo ekspertas. – Į laidą Jurbarko meras buvo pakviestas, nes Jurbarko rajono savivaldybės atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų yra mažiausias Lietuvoje ir yra 153. Jurbarko rajono sėkmės istorija yra paprasta –  sklandus visų institucijų darbas ir jų glaudus bendradarbiavimas aktyviai valdant epidemiją. Panašių sėkmės istorijų galima rasti ir daugiau. Esu ne kartą minėjęs Alytų, kurie aktyviu testavimu realiai parodė tikrąjį epidemijos mastą. Šiaulių apskritis dabar daugiausiai testuoja ir jų teigiamų tyrimų dalis jau netoli 5 proc. Pasvalio rajone teigiamų tyrimų dalis jau mažesnė nei 4 proc. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl tose savivaldybėse negalima atlaisvinti apribojimų greičiau nei kitose? Gero atsakymo nėra.“

Anot V. Zemlio-Balevičiaus, jeigu panašios tendencijos išliks ir kitą mėnesį, rodikliai nukris tiek, kad apribojimus bus galima atlaisvinti visoje Lietuvoje. Ribojimus atlaisvinti keliose savivaldybėse anksčiau tada nėra ypatingos prasmės, nes tai tik pasunkina koordinavimą ir planavimą bei sukelia papildomų problemų, susijusių su judėjimu tarp savivaldybių. „Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė ribojasi su Pagėgių savivaldybe, kurios atvejų skaičius yra tris kartus didesnis, o teigiamų tyrimų dalis – keturis kartus. Kita sunkinanti aplinkybė yra viruso atmainos, dėl kurių kitos šalys kalba apie užsidarymą iki gegužės. Mes vis dar nežinome, ar pas mus ta atmaina yra. Įdomu, kad toje pačioje radijo laidoje dalyvavęs Visagino meras kaip vieną iš priežasčių, kodėl jo savivaldybėje situacija prasčiausia Lietuvoje, nurodė per šventes grįžusius iš Jungtinės Karalystės. Dėl tokių neigiamų veiksnių išėjimas iš apribojimų turėtų būti labai atsargus. Visos šalys, kurios paskubėjo apribojimus atlaisvinti, turėjo problemų. Kadangi visi taip siūlo perkelti kitų šalių patirtį į Lietuvą, pasimokykime iš kitų padarytų klaidų ir jų nedarykime. Daugiausiai alpinistų žūsta leidžiantis nuo kalno, kai jau atrodo, kad sunkiausia praeityje“, – rašė matematikas.

Jurbarko rajono sėkmės istorija yra paprasta –  sklandus visų institucijų darbas ir jų glaudus bendradarbiavimas aktyviai valdant epidemiją. Panašių sėkmės istorijų galima rasti ir daugiau.

Kada laikas atlaisvinti ribojimus? Anot eksperto, geriausiai žiūrėti į skaičius. „Ekspertų tarybos nurodyti scenarijai juos nurodo. A scenarijus be jokių apribojimų yra  25 atvejai per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. B scenarijus – 25-100, C scenarijus – 100-500, o D scenarijus – virš 500. Išliekant dabartinėms tendencijoms, visai realu, kad per keturias savaites bendra Lietuvos statistika nukris iki 200, o nemažoje dalyje savivaldybių gali nukristi žemiau 100. Tai atlaisvinimas tikrai netoli, bet situacija yra pakankamai trapi. Pagal atvejų skaičius mes esame lapkričio mėnesio situacijoje, bet mirčių ir ligonių skaičiai dar labai aukšti. Per dieną nuo COVID-19 vis dar miršta 26 žmonės, į ligonines kasdien paguldoma 100-150 sergančiųjų. Vakar Klaipėdoje nuo COVID-19 mirė 4 medikai.  Pasikartosiu: tokiam fone raginimai skubėti yra neatsakingi“, – dėstė ekspertas. 

Laukti sudėjus rankas ir tikėtis, kad skaičiai nukris, aišku, niekas nesiūlo. „Kiek man žinoma, Vyriausybėje intensyviai diskutuojama apie atlaisvinimą, jau prasidėjo serologinis mokytojų testavimas, ruošiantis švietimo įstaigų atidarymui. Savivaldybių teigiami pavyzdžiai parodo, kad jau laikas pereiti nuo bendrų priemonių visai šaliai prie lokalių židinių ir visų sergančių išgaudymo, ką geriausiai gali padaryti būtent savivaldybės, – rašė V. Zemlys-Balevičius. – Visų noriu paprašyti kantrybės. Atvirai prisipažinsiu, nesitikėjau, kad turėsime tokius skaičius, kaip turime šiandien. Epidemijos suvaldymui visi paaukojome nemažai. Neleiskime, kad šita auka nueitų veltui. Dar pasistenkime ir susitvarkykime su šia epidemija iki galo, taip, kad daugiau karantinų, pervargusių gydytojų ir naujų kapų nebebūtų.“

Savivaldybių teigiami pavyzdžiai parodo, kad jau laikas pereiti nuo bendrų priemonių visai šaliai prie lokalių židinių ir visų sergančių išgaudymo, ką geriausiai gali padaryti būtent savivaldybės.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 860 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 15 žmonių. 

Į bendrą mirčių statistiką įtraukta dar penkios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Nuo koronaviruso šalyje mirė 2762 žmonės.

Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1353 asmenys.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 181 tūkst. 28 žmonės, 126 tūkst. 548 asmenys pasveiko, 49 tūkst. 584 – tebeserga.

Vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad pusantro mėnesio šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių galėtų būti atlaisvinama etapais – ribojant keliavimą tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, o atlaisvinimo planas turėtų būti svarstomas pirmadienį Vyriausybėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
Negalima atlasvint o ka veiks agurkai

Tam kastuvui

Tam kastuvui portretas
Yra dar durnius.

Tam prieš mane

Tam prieš mane portretas
Kvaily, "atvejų mažėjimas" nesusijęs su jokiais ribojimais, tai natūrali epidemijos eiga, kuri pakyla, stabilizuojasi, ir nuslūgsta. Šiuo metu esame stabilizacijos fazėje, kuri taip ir laikysis iki balandžio mėnesio. Per tokius "ekspertus", kaip šitas skaičių žonglierius, būsime uždaryti narvuose dar du mėnesius.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių