– Kiek realu, kad toks įstatymas būtų priimtas?

– Tai yra realu, nes panašus apribojimas jau taikomas ir chuliganams, kurie trikdė viešąją tvarką renginiuose – jiems gali būti skirta nuobauda, draudžianti patekti į tam tikrus renginius. Be to, teismų praktikoje tiems, kurie jau padarė baudžiamąjį nusikaltimą, taikomos įvairios priemonės, pavyzdžiui, draudžiama lankytis tam tikrose vietose, būti namuose tam tikru metu arba leidžiama apsipirkti tik nustatytomis valandomis. Taigi, tokių precedentų Lietuvoje jau yra.

Pats sprendimo būdas nėra iš kosmoso – jis jau taikomas, tik, žinoma, reikia laiko išspręsti visus su tuo susijusius klausimus, ypač dėl duomenų apsaugos, dėl trukmės ir kitų įvairiausių detalių. Nenaudotume dirbtinio intelekto. Reikia subrandinti pačią mintį, suprasti, kad šios nuobaudos yra skiriamos ne už gerus darbus, bet už nuolatinius pažeidimus. Tokių asmenų nėra daug – policija minėjo 227 tokius asmenis.

LNK stop kadras.

– Jei renginys yra personalizuotas, aišku, kad tavęs neįleis. O kaip tai veiktų parduotuvėse?

– Ir dabar prekybos vietos yra stebimos vaizdo kameromis, prie jų sėdi darbuotojai. Tų asmenų nėra daug, tad jie dažnai jau yra atpažįstami iš veido. Tačiau dabar darbuotojai negali imtis jokių veiksmų, kol žmogus dar nėra prisikrovęs krepšio ir neišėjo nesusimokėjęs, nes parduotuvė yra vieša vieta. Jei galiotų draudimas lankytis, tuomet, net ir neįvykdžius pačio nusižengimo, būtų galima prieiti ir mandagiai pasakyti, kad tamsta, jūs negalite čia būti.

Mums buvo siūlyta naudoti veido kontrolę, bet negalime, nes pagal teismų praktiką, parduotuvės yra pripažintos vieša vieta, todėl negalime išprašyti žmonių.

O vaizdo atvaizdas būtų gaunamas, tai parduotuvė, kaip viena iš nukentėjusiųjų šalių, formina protokolą, apie tą asmenį turi visus duomenis. Jei nuobauda būtų paskirta, policija perduotų duomenis saugiais kanalais tą atvaizdą ir taip žmogus būtų atpažįstamas akimis – mes šį algoritmą jau esame išdirbę kartu su policija. Tokiu pat principu tai veikia ir renginių atveju – tai nėra jokia naujovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šią idėją jau siūlote ne vienerius metus. Praėjusi Vyriausybė buvo informuota. Kokia dabartinė ministerijos pozicija, ar jus palaiko?

– Ne, tikrai neliksime vieni. Mes jau šešerius metus bendradarbiaujame su visomis institucijomis ir esame pasiekę didelę pažangą. Teisinė bazė yra aiški – vagystės yra sumuojamos, taikoma baudžiamoji atsakomybė, kai kurie netenka laisvės. Sako, kad kai du netenka laisvės, tai prekybininkai jaučia palengvėjimą.

Dabar, kai teisinė bazė veikia, bet vagysčių vis tiek daugėja, galbūt trūksta tokios prevencijos, o gal trūksta įgyvendinimo tvarkose kažkokių pokyčių. Ministerija, prokuratūra, policija, vienu žodžiu, iš visų suinteresuotų šalių yra siūlomi įvairūs pasiūlymai. Galima būtų suskaičiuoti bent dešimt pasiūlymų. Tad net jei tas prevencijos būdas dar kurį laiką turės palaukti, tai su kitais patobulinimais tikrai galima palaukti. Nėra tokios skubos, kaip per karantiną.

– Kokie yra prekybininkų nuostoliai ir kas dažniausiai vagiama?

– Vagiamos tos prekės, kurias galima realizuoti antrinėje rinkoje. Veikia organizuotos grupės, kurios prekes išveža automobiliais, o vėliau realizuoja. Vienas iš akcentų buvo pasižiūrėti, kur yra tie taškai, mat ten yra šešėlis, nemoka PVM, GPM. Kalbant apie nuostolius sudėtinga kalbėti, nes sulaikius vieną vagišių, skaičių galima dauginti iš penkių. Per metus sulaikoma apie 40 tūkst. vagysčių, tačiau dalis prekių grąžinama, jei jos nesugadintos. Tai ilgalaikio vartojimo prekės – alkoholis, kvepalai, žaislai.

Nuostoliai skaičiuojami nuo 1 iki 3 proc. pelno. Bet tai tik dalis, nes daug nesugaunama, o per inventorizaciją nustatomi dar didesni netekimai. Tuomet jau sunku atsekti, ar tai vagystė, ar, pavyzdžiui, prekė sugedo ar sudužo. Nuostoliai ne tik finansiniai – policija, apsauga, darbuotojai gaišta laiką, o šešėlinė ekonomika klesti. Prekybininkai net nuo pavogtų daiktų sumoka pelno mokestį. Vienu žodžiu – muštas nemuštą neša.