Pradės, kas jau prasidėjo

Šią savaitę jau galės pasiskiepyti 55+ asmenys, o nuo gegužės 31 d. prasidės masinė vakcinacija visų norinčiųjų nuo šešiolikos metų, ketvirtadienį džiaugsmingai raportavo Arūnas Dulkys.

Tačiau Vilnius jau penktadienį pradėjo 35+ gyventojų vakcinaciją, nes 45+ jau baigia išsisemti. Sostinės mero Remigijaus Šimašiaus žiniomis, daugelyje savivaldybių "AstraZeneca" jau kviečiami skiepytis netgi visi vyresni nei 18 metų. "Kai kur tai vyksta tyliai, kai kur – garsiai. Mes Vilniuje viską darome garsiai, galbūt dėl to ir linksniuojami", – mano R.Šimašius.

Savaitgalį Pakruojis, Prienai kvietė skiepytis visus norinčiuosius, Marijampolė dalijo skiepus ne tik prioritetinių grupių žmonėms, bet ir juos atlydėjusiesiems. Premjerė nukrypimus nuo patvirtintos bendros tvarkos pavadino saviveikla, tačiau tokių saviveiklininkų apstu. Remiantis oficialiais Statistikos departamento skelbiamais skaičiais, 50–59 metų grupėje paskiepytųjų dalis artėja prie trečdalio, 40–49 metų – jau viršijo penktadalį, po 13–16 proc. vakcinuota ir dar jaunesnių žmonių grupėse, nors jų vakcinacija oficialiai dar neprasidėjusi.

Žinoma, dalis jų patenka į prioritetines grupes, tačiau kita dalis – tikrai nei medikai ar mokytojai, nei labai ligoti. Jei nuo pat vakcinacijos pradžios valstybės mastu būtų galiojusi elektroninė registracijos sistema, be eilės skiepui tiesiog būtų neįmanoma užsiregistruoti. Bet tokia įdiegta tik Kaune ir Vilniuje. Sostinėje – ir tai ne nuo vakcinacijos pradžios. Deja, valstybė per daugybę metų nesugebėjo nei sustyguoti e.sveikatos sistemos, nei nuo pandemijos pradžios įdiegti centralizuotą vakcinacijos registracijos elektroninę sistemą. Nuo gegužės 17-osios, tai yra nuo vakcinavimo pradžios praėjus daugiau kaip puspenkto mėnesio, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi tokią įdiegti. Tačiau sistema dėl perkrovos lūždavo ir viename mieste paskelbus naujos amžiaus grupės registraciją. Tai kas bus, kai registruotis joje galės visos valstybės gyventojai?

Senjorų neprisikviečia

Iš viso ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje pirma doze paskiepyta 25,9 proc., tai atitinka ES vidurkį, o abiem – 12,4 proc. gyventojų, o tai net keliais procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES.

Vis dėlto, kaip sveikatos apsaugos ministro klausė merai, ką daryti, jei vakcinų lieka: palikti jas nepanaudotas, ankstinti antrosios dozės laiką ar leistis amžiaus kategorija žemyn? "Nebuvo lengva atsakymą gauti, bet išgirdome, kad reikia žeminti amžiaus kategoriją, leistis žemyn", – ketvirtadienį sakė R.Šimašius.

A.Dulkys pareiškė: "Mūsų tikslas yra ne tarnauti taisyklėms, o vakcinuoti kuo daugiau žmonių ir pasiekti rezultatą."

Tačiau, kaip ir daugelis valstybių, Lietuva pirmiausia siekė paskiepyti vyresnius asmenis, kuriems COVID-19 pavojingiausia, medikus, senelių globos namų personalą, paskui – sergančius lėtinėmis ligomis, pedagogus. Tačiau per keturis su puse vakcinavimo mėnesių 80+ asmenų paskiepyta mažiau nei pusė, 70–79 metų – 64 proc., 60–69 metų – 48 proc. Ar išnaudotos visos galimybės prisikviesti skiepytis didžiausios rizikos grupes?

Chaoso neišvengta ir eilėse skiepytis. "Belaukdamas beveik dvi valandas minioje gali ir užsikrėsti COVID-19", – piktinosi vilniečiai. Bandant užsiregistruoti pasiskiepyti atrodė, kad net loterija būtų aiškiau – laimėjai arba ne, nes vieną dieną paskelbiama, kad jau rytoj bus registruojama kažkuri grupė, kitą dieną sprendimas atšaukiamas, nurodant, kad "į žaidimą" jos galės grįžti vėliau, lyg čia būtų koks lošimas. O registracija vis prasidėdavo kokia valanda anksčiau, nei nurodyta. Ir spėliok – gal kad spėtų užsiregistruoti tie, kurie tai žino?

Tai, kad kiekviena savivaldybė tvarkosi, kaip nori, viešai ar tyliai ignoruodamos valstybės mastu priimtus sprendimus, rodo ir centrinės valdžios negebėjimą valdyti vakcinacijos proceso. Bet ir toji nacionalinės valdžios nustatyta tvarka kai kuriais atvejais kėlė pagrįstų abejonių. Niekas nesipiktino, kai pirmiausia buvo skiepijami medikai, vyriausi asmenys, kurių gyvybei koronavirusas pavojingiausias, ar senelių namų personalas. Bet kai imti skiepyti nuotoliniu būdu dirbantys aukštųjų mokyklų dėstytojai ir teisėjai, tačiau prioritetu nebuvo laikomi, pavyzdžiui, policininkai, kilęs pasipiktinimas – ne be pagrindo.

O tai, kad nėra nuoseklios nacionalinės viešųjų ryšių kampanijos skatinant skiepytis, kelia abejonių, ar pavyks pasiekti masiniam imunitetui reikalingų apie 70 proc. paskiepytos populiacijos.

Reikia resursų

Nors vakcinacija prasidėjo jau prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės, tačiau ir jų pirmtakai kai ko nepadarė, kad būtų galima tinkamai valdyti situaciją, įsitikinęs Kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos tarybos pirmininkas Gintautas Barcys. Žinoma, vakcinacijos procesas ne visai priklauso nuo Lietuvos valstybės vadybinių gebėjimų, nes vakcina centralizuotai perkama visos ES mastu. Gal buvo galima užsitikrinti didesnius tiekimo kiekius, tačiau tai jau europinio lygio problema. Bet Lietuva laimėjo, kad kooperuotasi europiniu lygiu, nes būtume labai smulkus žaidėjas dideliame pasaulyje.

Vis dėlto, G.Barcio vertinimu, jau nieko kito negalime kaltinti, tik savo valdžią, kad po pirmos pandemijos bangos pramiegota vasara ir rudens pradžia, laiku nesiimta priemonių antrajai bangai suvaldyti, nepasirengta ir vakcinacijos procesui. "Kiekviename vadybos pradžiamokslyje sprendimų priėmimo, vykdymo ir stebėsenos schemose visuomet yra aiškiai įvardijami du dalykai – problema, su kuria reikės tvarkytis, ir resursai jai įveikti. Resursams ir nebuvo pasirengta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, informacinių bazių problemos buvo netinkamai valdomos, tad, kai prasidėjo gaisras, šios sistemos tinkamai nesuveikė", – konstatuoja vadybos ekspertas.

Jo vertinimu, tai, kad Lietuvoje buvo decentralizuotas vakcinavimo valdymas, dalis įpareigojimų ir funkcijų perkelta savivaldybėms, neblogai. Jei būtų buvusi sukurta visiškai rigidiška sistema, labai kietai valdoma iš SAM visos Lietuvos mastu, būtų sukurta papildomų problemų, atsiradę kamščių.

Juo labiau kad tam nebuvo pasirengta – dar tik bus diegiama bendra Lietuvos mastu elektroninė sistema. "Tam reikėjo rengtis dar rudenį, nes jau tada aiškėjo, kad vakcinų netrukus atsiras. Tokia sistema leistų žymiai geriau valdyti, koordinuoti, prižiūrėti vakcinacijos procesą, įgalintų sklandžiau priimti kai kuriuos sprendimus, kaip kad vakcinų perskirstymą, daugiau jų skiriant Vilniui. Dabar tokie sprendimai sutrikdė kitų savivaldybių vakcinacijos procesą, o bendra registracijos sistema padėtų išvengti tokių problemų", – sako G.Barcys.

Tokia elektroninė sistema būtų priemonė efektyviai valdyti ir vakcinų rezervą skiepyti antrąja doze. Dabar sveikatos apsaugos ministras vis susilaukia kritikos dėl užsigulėjusių tūkstančių dozių.

Užduotį gali kelti, bet ji turi būti pagrįsta resursais ir galimybėmis.

G.Barcio įsitikinimu, ko dar reikia, tai konsultacinio, metodinio vadovavimo centro, kuris padėtų savivaldybėms, ypač mažesnėms, tinkamai vykdyti vakcinavimo procesą. "Analitinių, ekspertinių resursų mūsų valstybės valdyme labai trūksta, ir ne tik sveikatos apsaugos srityje. Reikia kurti "think tank" – analitinius centrus, kurie tikrai palengvintų sprendimų priėmėjams atlikti jų darbą. Steigiamos patariamosios tarybos, bet laisvanorišku principu, ekspertai jose dirba laisvu nuo darbo metu. Tai turėtų būti perkelta į kitą lygį – ir atlyginimai mokami, ir tyrimai, studijos atliekamos, laiku teikiamos rekomendacijos", – sako vadybos ekspertas.

Jis pabrėžia, kad valstybės sistema turi būti pasirengusi greitai reaguoti į iššūkius, juos tinkamai valdyti, tačiau ji pritaikyta rutininiam gyvenimui, o ne tokioms situacijoms kaip dabar. Pavyzdžiui, priimti darbuotoją į valstybės tarnybą trunka kelis mėnesius. Tačiau tokiems procesams, kaip kad dabar pandemija, valdyti turi būti skiriama atitinkamų žmogiškųjų ir finansinių resursų: reikia ne tik mokėti papildomus atlyginimus medikams, bet ir steigti apmokamų ekspertų centrus, ir tai įgalintų tinkamiau valdyti situaciją.

Deja, dabar tik stebima, kaip iš ekspertų tarybų vienas po kito traukiasi autoritetingi ekspertai.

Galų gale, ar Prezidento iškeltas tikslas paskiepyti 70 proc. populiacijos iki Valstybės dienos – tinkamas pavyzdys, kaip reikia išsikelti tikslus? Pasak G.Barcio, iš vadybinės pusės, jei turi informacijos, kad yra tikimybė laiku gauti atitinkamus vakcinos kiekius, gali išsikelti tokius tikslus. "Bet ar taip buvo, nežinau. Užduotį gali kelti, bet ji turi būti pagrįsta resursais ir galimybėmis", – sako ekspertas.

Ekspertai: pasak G.Barcio, nors steigiamos ekspertų tarybos, bet savanorišku principu, ekspertai jose dirba laisvu nuo darbo metu. Tai turėtų būti perkelta į kitą lygį – ir atlyginimai mokami, ir tyrimai atliekami. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Blaškymasis piktina

Žmones piktino ir blaškymasis dėl kai kurių sprendimų. G.Barcys pabrėžia: kiekvienas sprendimas, jei jis reikalingas, turi būti priimtas kuo greičiau. Jis sako nesiimantis spręsti, kaip reikėjo elgtis su šešta "Pfizer" vakcinos doze, bet jei vakcinos jai užteko, buvo galima sprendimą priimti greitai.

Sustabdyti "AstraZenecos" vartojimą ministras nusprendė tada, kai jau kitą dieną turėjo būti priimtas Europos vaistų agentūros verdiktas, o Lietuvoje buvo nustatyti keli krešulių atvejai, nors jų per metus būna per tūkstantį. "Tai jau blaškymasis", – vertina G.Barcys.

Jis pripažįsta, kad sveikatos apsaugos ministras nėra tos srities specialistas, tad negali vertinti tokių dalykų. Bet jo prerogatyva ir tiesioginė pareiga – suburti komandą, kuri įgalintų jį priimti teisingus sprendimus. "Tačiau ministras to nepadarė, kai kuriuos viceministrus skiria tik dabar. Jei pareiškė radęs nugyventą sistemą, o ministerijai pavaldžios įstaigos neturi vadovo arba jie netinkamai dirba, turi arba daryti pokyčius, susikviesti į savo komandą pajėgius problemas spręsti žmones, arba patylėti, nes priešingu atveju demotyvuoja ir tuos, kurie dar kažką galėtų daryti. Tai jau personalo valdymo dalykai", – aiškina G.Barcys.

Glumino žmones ir premjerės samprotavimai, gal pailginti intervalą tarp dviejų "Pfizer" dozių. Pasak vadybos eksperto, galima svarstyti, tik tai turi būti paremta įrodymais. O skelbiant apie ketinimus diskutuoti apie vieną ar kitą sprendimą reikia įvertinti, kokį tai sukels rezonansą.

Galiausiai, sukėlus visuomenėje nerimo, niekas nebuvo keičiama. Bet dabar jau diskutuojama, kad gal vėl trumpinti maksimaliai pailgintą "AstraZenecos" dozių intervalą, nes žmonės nenori šia vakcina skiepytis ir dėl ilgo antros dozės laukimo.

Beje, dauguma valstybių neleidžia pasirinkti, kokia vakcina skiepytis.

G.Barcio vertinimu, jei sugebama susitvarkyti su situacija nesukeliant įtampos ir panaudojant visas vakcinas, kodėl ne. Bet reikia ir daugiau aiškinamojo darbo, kad visos vakcinos tinkamos ir saugios, tikrai nėra taip, kad viena daug geresnė nei kita.

Konkurencija: "Lietuvoje politiniai lyderiai – Prezidentas, sveikatos apsaugos ministras ir premjerė – komunikacija konkuravo tarpusavyje, o vientiso proceso, kokį galima matyti daugelyje kitų valstybių, tikrai nebuvo", – lygina M.Katkus. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Komunikacija pavėluota

Stebina ir tai, kad valstybė tokio didžiulio masto kampanijai, kaip visų piliečių vakcinavimas, skiria tiek mažai komunikacijos priemonių.

Pasak viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, yra keli skiepų komunikacijos aspektai. Visų pirma, tai medicininė komunikacija – ją vykdo patys jų gamintojai, specialistai ir kiti, skelbdami informaciją apie skiepo techninius parametrus. Antra, tai komunikacija, vykdoma politiniu lygiu, kai politiniai lyderiai aiškina, ką reikia daryti, kokie priimti sprendimai ir pan. Trečia, tai reklaminės ir kitos komunikacinės priemonės, skirtos reklamuoti skiepams, įtikinti žmones vakcinuotis.

Kalbant apie politinę komunikaciją, kai atsirado vakcinos, ilgą laiką buvo delsiama kalbėti motyvuojant, kad skiepų gauta per mažai, jog apie juos daug kalbėtume.

Medicininės komunikacijos srityje visame pasaulyje, ypač kai tiek daug dezinformacijos atakų, kyla nemažai klausimų. Ypač prastai komunikavo "AstraZenecos" gamintojai. M.Katkus primena, kad ir Rusija, reklamuodama savo "Sputnik V" skiepus, paskleidė daug sąmokslo teorijų. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes daug žmonių supranta rusiškai, dalis jų tebegyvena rusiškoje informacinėje erdvėje. O kai žmonės pavargę, situacija komplikuota, dezinformacijai – geras laukas.

"Kalbant apie politinę komunikaciją, kai atsirado vakcinos, ilgą laiką buvo delsiama kalbėti motyvuojant, kad skiepų gauta per mažai, jog apie juos daug kalbėtume. Priešingai elgėsi kitos šalys – Vokietija, Jungtinė Karalystė, kur apie skiepus pradėta kalbėti labai anksti ir kurių politiniai lyderiai nuo pat pradžių rodė didelį susidomėjimą tuo", – lygina M.Katkus.

Komunikacijos dalykus reikia daryti tada, kai reikia daryti, o ne per vėlai. Dabar I.Šimonytė važinėja po regionus, tačiau jei žmonės jau apsisprendę, kad nesaugu skiepytis, pavėluota komunikacija veikia, bet tai daryti daug sunkiau.

Pasak viešųjų ryšių eksperto, labai svarbu ne tik kalbėti – svarbu ir kaip kalbėti. Štai Vokietijos kanclerė Angela Merkel: ji nebando atmesti, kad skiepai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį, bet stengiasi akcentuoti pranašumus pasiskiepijus, kalba, kad skiepai saugūs.

"Lietuvoje politiniai lyderiai – Prezidentas, sveikatos apsaugos ministras ir premjerė – komunikacija konkuravo tarpusavyje, o vientiso proceso, kokį galima matyti daugelyje kitų valstybių, tikrai nebuvo", – lygina M.Katkus.

Kalbant apie reklaminę komunikaciją, kuria stengiamasi pasiekti abejojančiuosius skiepais ar tuos, kuriems politikų nuomonė neįdomi, moderniomis reklamos technologijomis tai labai intensyviai daro ir britai, ir amerikiečiai, ir kitos šalys. Pasitelkiama ir "Snapchat", "TikTok".

M.Katkus pastebi, kad Lietuvoje reklama gana intensyviai užsiima tik Vilniaus savivaldybė, o nacionalinė valdžia tą daro labai atsitiktinai. Buvo viena reklamos kampanija apie skiepus, padaryta savanorių, bet labai fragmentuota.

Dabar aiškiai matyti, kad tam tikros grupės žmonių nenori skiepytis – dalis vyresnio amžiaus žmonių, kuriems vakcina labai reikalinga, kiti jos atsisako dėl rusiškos propagandos poveikio. "Jiems skirtos specialios komunikacijos nepastebėjau. Reikia rasti būdų, kaip su šiais žmonėmis kalbėtis. Tai gali būti kalbėjimasis per politikus, kurie tuose regionuose svarbūs, gali būti Bažnyčia, kuri turi didelę įtaką, bet nesu girdėjęs, kad su ja šiuo tikslu būtų užmegzti santykiai, kaip tai buvo daroma prieš referendumą dėl ES", – sako M.Katkus.

Galų gale, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, reklamos industrija sugeba žmones įtikinti pirkti kažkokius skalbimo miltelius ar rinktis kažkurį mobiliojo ryšio operatorių, tad ekspertas sako netikintis, kad to negalima panaudoti kalbant apie skiepus. Jei norime paskiepyti daugumą žmonių, nereikia niekinti turinčiųjų baimių, o reikia su jais kantriai ir nuosekliai kalbėtis.

Gebėjimai: Izraelis moka reaguoti į ekstremalias situacijas: ar karas, ar gamtos stichija, ar dabar pandemija – jie turi sistemą staigiai suteikti kažkokią pagalbą, sako šioje šalyje gyvenanti I.Vėbraitė-Adereth. Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl Izraelis pirmauja

Kaip organizuoti masinę vakcinaciją, visas pasaulis mokosi iš Izraelio, kur jau 60 proc. gyventojų paskiepyta pirma doze, 56 proc. – ir antrąja.

"Šią temą jau beveik pamiršome", – juokauja Izraelio lietuvių bendruomenės pirmininkė Ieva Vėbraitė-Adereth. Penkerius metus šioje šalyje gyvenanti Tel Avivo universiteto doktorantė džiaugiasi, kad šalis po trijų labai griežtų karantinų dabar beveik sugrįžo į ankstesnį gyvenimą. Ribojimų dar yra – patalpų viduje reikia būti su kaukėmis, bet visus metus jas dėvėjo, tad tai, kad lauke jau gali būti be jų, Izraelyje dar nauja.

Izraelis moka reaguoti į ekstremalias situacijas: ar karas, ar gamtos stichija, ar dabar pandemija, jie turi sistemą, moka pasirengti tokiems atvejams, kad galėtų staigiai suteikti kažkokią pagalbą.

Žaliasis pasas paskiepytiems, persirgusiems ar pasidariusiems testą leidžia sėdėti kavinių viduje, eiti į koncertus, kitus renginius. Bet, pastebi Ieva, dabar nelabai kas tuos pasus ir tikrina, kai šalyje jau tiek daug pasiskiepijusių.

I.Vėbraitė-Adereth pasakoja, kad Izraelio žmonės dėkingi savo vyriausybei už tai, kad ši sugebėjo sudaryti sandorius su vakcinų tiekėjais, užsitikrino didelius skiepų kiekius, nors ir mokėjo dvigubą kainą nei kitos šalys. Bet, kaip pabrėždavo šalies valdžia, tai mažesnė kaina, nei kad ekonomika patiria nuostolių dėl pandemijos.

Vakcinacija Izraelyje prasidėjo pernai gruodžio 20-ąją. Jau pirmą dieną sušvirkšta 8 tūkst. dozių. Prioritetinės grupės buvo per 60 metų asmenys, medikai, senelių namų darbuotojai, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Paskui amžiaus kartelę palaipsniui nulesta iki vaikų nuo šešiolikos metų. Daugėjo atvejų, kai nėščios moterys, ypač nėštumo pabaigoje, sunkiai persirgdavo COVID-19, buvo moterų ar vaikų mirčių atvejų. Tad ir jos buvo skatinamos skiepytis.

"Man nėra 30-ies, tad maniau, kad eilė ateis tik kovą ar balandį. Bet jei kas neateidavo rezervuotu laiku, žmonės stovėdavo lauke ir laukdavo, gal pavyks pasiskiepyti. Man ir pavyko", – džiaugiasi Ieva.

Užsiregistruoti buvo paprasta, nes elektroninė sistema, kur gali prisijungti ir užsiregistruoti pas gydytoją ar tyrimams, peržiūrėti jų rezultatus, veikė ir lig šiol. Šioje sistemoje atsirado tik atskira skiltis – vakcinuotis ar atlikti COVID-19 testą. Be to, ir sistema siųsdavo žinutes, kad jau gali eiti skiepytis arba kad yra atliekamų vakcinų dozių – gali atvažiuoti ir būsi paskiepytas.

Iš karto buvo skiepijami labai dideli skaičiai žmonių – iš pradžių dešimtys tūkstančių, paskui jau 200 tūkst. per dieną. "Izraelis moka reaguoti į ekstremalias situacijas: ar karas, ar gamtos stichija, ar dabar pandemija, jie turi sistemą, moka pasirengti tokiems atvejams, kad galėtų staigiai suteikti kažkokią pagalbą", – giria Izraelį lietuvaitė.

Kadangi dėl pandemijos nevyko renginiai, vakcinuoti žmonėms buvo išnuomoti sporto stadionai, vakcinacijos centrams panaudotos mokyklos, įvairiose erdvėse pastatytos didžiulės palapinės, tad vakcinavimo vietų buvo ant kiekvieno kampo. Įdarbinta daugiau medicininio personalo – kaip Izraelyje kviečiama į karą, taip turintieji medicininį išsilavinimą buvo kviečiami padėti skiepyti. Visoje šalyje galiojo bendra vakcinavimo tvarka.

Izraelyje jau pasiskiepijo visi norintieji, tad reikia pritraukti likusiuosius. "Yra reklamų, raginančių greičiau grįžti į ankstesnį gyvenimą. Nepasiskiepijusiems skambinama telefonu ir kviečiama ateiti. Tel Avive skatinta ir taip: pasiskiepyk, o tau dovanosime picą", – pasakoja I.Vėbraitė-Adereth.