Įvairios valstybės institucijos apaugusios ne tik neretai valdymo funkcijas dubliuojančiomis viešosiomis įstaigomis, bet ir komercinę veiklą vykdančiomis ir taip duoną iš privačių verslininkų atimančiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis.

Valstybė verslauti negali

Vyriausybė ir atskiros ministerijos bei žinybos yra pristeigusios dešimtis uždarųjų akcinių bendrovių (UAB). Jos užsiima labai skirtinga veikla – nuo parodų organizavimo iki burokėlių auginimo ir jų pardavimo, nuo gelžbetonio gamybos iki spausdinimo ir leidybos paslaugų.

Pasak valdininkų, UAB prie ministerijų steigiamos tuomet, kai valstybės žinybos tiesiogiai negali užsiimti komercine veikla, tačiau ji yra neišvengiama. "Yra tam tikrų specifinių, bet komercijai priskirtinų veiklos sričių, kuriose ministerija negali tiesiogiai dalyvauti, tačiau ji gali tą veiklą prižiūrėti per savo įsteigtą bendrovę. Sakykim, garantijų suteikimas išduodant lengvatinius kreditus smulkiosioms įmonėms. Ministerija tiesiogiai tokia veikla negali užsiimti, todėl reikalinga atskira įmonė. Tokia ir yra įsteigta UAB forma", – aiškino ūkio ministro patarėjas Arnoldas Burkovskis.

Be to, pasak jo, kai kurios bendrovės yra atsiradusios išformuojant ar reorganizuojant valstybei priklausančius gamybos gigantus. Pavyzdžiui, pertvarkant Ignalinos atominės elektrinės struktūrą, nuo jos buvo atskirtos kelios su elektros energijos gamyba nesusijusios įmonės – automechaninis, poligrafijos cechai, įrenginių taisykla – ir jų bazėje įsteigtos atskiros UAB.

Panašiais principais vadovaujantis UAB įsteigtos ne tik prie Ūkio, bet ir prie kitų ministerijų.

Maitina valstybės užsakymai

A.Burkovskis tikino, kad visos valdžiai priklausančios UAB pačios užsidirba iš savo veiklos, todėl tiesioginiai asignavimai iš biudžeto joms neskiriami.

Kita vertus, neneigiama, kad neretai valstybė tiesiogiai savo kontroliuojamoms bendrovėms, o ne privataus kapitalo įmonėms, pateikia tam tikrų komercinių, iš biudžeto finansuojamų užsakymų, tose įmonėse atliekamas viešasis pirkimas. Kiek taip gali būti išleidžiama biudžeto pinigų, neapskaičiuota.

Aiškindami, kodėl įsteigtos UAB, o ne akcinės bendrovės ar valstybės įmonės, pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pastarosioms įsteigti keliami specifiniai reikalavimai.

"Pavyzdžiui, akcinė bendrovė gali būti tik tuomet, kai įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 250 tūkst. litų. Ne visos valstybės turimos bendrovės yra tokios didelės. Todėl ir steigiamos UAB, kurių įstatinis kapitalas – ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų", – aiškino A.Burkovskis.

Tam tikri specifiniai reikalavimai keliami ir valstybės įmonėms.

Pramonininkai piktinasi

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) piktinasi tuo, kad valstybė "bizniauja". Reikalaujama peržiūrėti tokią ydingą tvarką. Pasak pramonininkų, valdžia turi užsiimti valstybės valdymu, bet ne komercine veikla.

Dar vasario viduryje LPK kreipėsi į valstybės aparatą efektyvinti nusiteikusią Vyriausybę, kad būtų sužiūrėtos UAB, veikiančios prie ministerijų ir kitų valstybės institucijų. Vyriausybės paprašyta paskelbti UAB sąrašą ir jų paskirtį.

Konfederacijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Rimantas Budrys piktinosi, kad tokias bendroves, kurios vykdo įprastą ūkinę veiklą, remia valdžia. "Tai yra kas? Tai yra tik ūkinės, komercinės organizacijos, dirbančios, darančios savo verslą, dar ir vežiojančios ministerijos darbuotojus po užsienius", – teigė jis.

Neslepiama, kad A.Budriui ypatingą pyktį kelia pavojingas atliekas tvarkanti įmonė "Toksika", įsteigta Ūkio ministerijos. Esą ši bendrovė užsiima veikla, kuria, LPK atstovų nuomone, galėtų užsiimti sertifikuota ir valstybės prižiūrima privati bendrovė, be to, parūpina prabangių komandiruočių į užsienį ministerijos klerkams.

Žada privatizuoti

Kol kas Vyriausybė nepaskelbė nei viso savo turimų UAB sąrašo, nei kuo tos bendrovės užsiima. Tačiau dalis jų jau ruošiamos privatizuoti.

"Visagine veikiančias tris UAB, atsiradusias dėl Ignalinos atominės elektrinės struktūrinio reorganizavimo, jau ruošiamasi perduoti Valstybės turto fondui, kuris jas privatizuos", – pasakojo A.Burkovskis.

Tačiau, anot jo, "Toksika" užsiima labai specifine pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla, todėl šios LPK pyktį sukėlusios bendrovės bent kol kas esą neketinama privatizuoti.

Saulėlydžio komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Valentinas Milaknis patvirtino, kad kiekviena ministerija privalo pati pasižiūrėti, kurios iš turimų UAB jau galėtų būti privatizuotos, o kurios dar gali likti valstybės dispozicijoje.

Ėmėsi viešųjų įstaigų

Tačiau, pasak premjero patarėjo, kur kas didesnis galvos skausmas jam yra gausios viešosios įstaigos, veikiančios prie daugumos valstybės institucijų. Viešosios įstaigos neretai dubliuoja valstybės žinybų, kartais netgi viena kitos veiklą, didžiuliais kiekiais siurbdamos biudžeto pinigus. Kai kurių įstaigų vadovų atlyginimai viršija netgi ministrų algas.

"Jau prieš kelerius metus buvo pateiktos Valstybės kontrolės pastabos dėl viešųjų įstaigų prie ministerijų ir žinybų, tačiau jokios kontrolierių rekomendacijos iki šiol neįvykdytos. Todėl dabar imtasi peržiūrėti viešųjų įstaigų veiklą, jas pertvarkyti, kai kurias naikinti ar reorganizuoti. Bus peržiūrėtas ir viešųjų įstaigų finansavimas iš biudžeto", – žada V.Milaknis.

Saulėlydžio komisija jau pasiūlė Vyriausybei keisti Biudžeto sandaros įstatymą, įtvirtinant nuostatą, kad biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik biudžetinėms įstaigoms. Ministrų kabinetas šiai idėjai pritarė ir pavedė Finansų ministerijai per mėnesį parengti Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus.

Valstybės įstaigos, apaugusios dešimtimis UAB

Registrų centro duomenimis, iš viso valstybei per ministerijas priklauso 26 UAB, departamentams prie Vyriausybės – 2, savivaldybių taryboms – 11, savivaldybių administracijoms – 13.