Energetikos gigantą "Leo LT" naikinti grasinanti Lietuvos valdžia deklaruoja, kad ši bendrovė nebus prileista prie elektros jungties į Švediją tiesimo projekto, tačiau patyliukais būtent jai paveda šį strateginį darbą.

Turi pateikti paraišką

Po poros savaičių Lietuvos, Švedijos ir Latvijos įmonės turi ES pateikti bendrą paraišką dėl šimtamilijoninės paramos elektros tiltui tiesti. Trys šalys turi paaiškinti, kaip ties tiltą ir naudos Europos Komisijos pažadėtus 175 mln. eurų (apie 604 mln. litų). Jeigu paraiška nebūtų patvirtinta iki liepos 15 d., šie pinigai grįžtų į ES biudžetą, o lėšų projektui gali tekti ieškoti ne ES kišenėje.

ES lėšomis tikimasi padengti maždaug trečdalį elektros jungties iš Švedijos į Lietuvą ir Vakarų Latvijos elektros tinklų modernizavimo projekto sąnaudų. Likusius du trečdalius lėšų susimes visos trys projektą įgyvendinančios valstybės. Lietuvai gali tekti įnešti apie pusę milijardo litų.

Anksčiau planuota, kad ES paraišką pateiks visų trijų valstybių energetikos bendrovės, kurios dalyvaus tiesiant jungtį. Švedijai projekte atstovaus firma "Svenska Kraftnat", Latvijai – koncernas "Latvenergo" arba jo antrinė aukštos įtampos tinklų įmonė "Augstsprieguma tīkls".

Lietuvos paraišką turėjo pateikti "Leo LT" per savo antrinę įmonę "Interlinks". Tačiau dabartinė šalies valdžia, nuolat viešai abejojusi "Leo LT" sukūrimo ir veiklos skaidrumu, žada šią bendrovę išardyti, todėl garsiai ne kartą pareiškė, kad ji nebus prileista prie ES pinigų, skirtų elektros tilto į Švediją statybai.

Ne vien valstybės kapitalas

Bet realybė pasirodė kitokia. Kad ir kaip griežia dantį ant "Leo LT", valdžiai tenka susitaikyti su tuo, kad būtent šios bendrovės antrinė įmonė "Lietuvos energija" bent pirmu etapu turės techniškai įgyvendinti tilto į Švediją projektą.

Maža to, nepavyksta "Leo LT" nustumti ir nuo tilto statybai skirtų ES pinigų.

Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą teigė, kad Lietuvos paraišką gauti Europos lėšas pasirašys "įmonė, kurios šimtas procentų kapitalo priklauso valstybei". Todėl skelbta, kad tai esą turėtų padaryti prie Finansų ministerijos veikianti viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kurios pagrindinis darbas – administruoti dalį iš ES fondų gaunamų lėšų, skirstyti jas, prižiūrėti, kaip tie pinigai naudojami.

Tačiau net ir čia nepavyko visiškai nustumti "Leo LT". Mat paaiškėjo, kad Lietuvos paraišką gauti Europos milijonus pasirašys CPVA ir "Lietuvos energijos" sudarytas konsorciumas. Jame tikrai ne visas 100 proc. kapitalo priklauso valstybei, nes daugiau kaip trečdalį "Lietuvos energijos" per "Leo LT" valdo privatus investuotojas – prekybos tinklo "Maxima" savininkų grupės įmonė "NDX energija".

Ministras neįveikė realybės

"Strateginius energetikos projektus įgyvendins valstybinė įmonė, kuri nebus "Leo LT" dalis", – bravūriškai žadėjo A.Sekmokas.

Bet kiti atsakingi pareigūnai nenorom patvirtina, kad nėra nei teisinių, nei techninių galimybių visiškai uždrausti "Leo LT" dalyvauti teikiant paraišką ES ir neprileisti prie jungties statybai planuojamų finansų. Galų gale jie pastebi, kad būtent "Leo LT" yra sukaupusi reikiamą sumą pinigų, kuriuos turės projektui skirti Lietuva, – apie 0,5 mlrd. litų.

CPVA direktoriaus pavaduotoja Aldona Baranauskienė akcentavo, kad paraišką Europos Komisijai kartu teiks Lietuva, Latvija ir Švedija. "Lietuvos paraišką teiks CPVA ir "Lietuvos energijos" konsorciumas. Jis sukurtas pagal Europos teisės aktų reikalavimus. Europos Komisija informuota apie konsorciumo sudarymą, pastabų dėl jo sudėties nesame gavę", – teigė A.Baranauskienė.

Pasak jos, CPVA "bus atsakinga už projektui skiriamų ES lėšų panaudojimą iš Lietuvos pusės, už techninį projekto įgyvendinimą iš Lietuvos pusės atsakinga "Lietuvos energija".

Valstybė bando apsidrausti

"Leo LT" antrinės įmonės "Interlinks", kuri iš Lietuvos pusės techniškai prižiūri tilto į Švediją projektą, vadovas Antanas Malikėnas pritarė, kad CPVA "iš esmės administruos gautas lėšas, o faktinius darbus atliks "Lietuvos energija", nes ji turi būtiną kompetenciją ir žinių tai daryti".

Paklaustas, kodėl pasirašyti paraišką gauti Europos pinigus Latvija ir Švedija deleguoja savo energetikos bendroves, o Lietuva sukūrė tam specialų konsorciumą, kuriame dalyvauja CPVA ir iš dalies privati bendrovė, A.Malikėnas atsakė: "Valstybė apsidraudė nuo kokių nors netikėtumų."

Kita vertus, pasak "Interlinks" vadovo, būtų nekorektiška teigti, jog gaunamus Europos pinigus naudos "Leo LT", nors ir nenorėta šios bendrovės prie tų lėšų leisti. "Pirmiausia, tie pinigai ateis jungties statybai, bet ne bendrovei tiesiogiai. Be to, pinigai bus skirti ir galės būti panaudoti geriausiu atveju 2012–2013 m. Manau, kad iki to laiko Lietuvoje jau bus išspręsti visi prieštaravimų keliantys klausimai, galutinai išsiaiškinta, kas už ką atsakingas ir kas ką daro", – sakė A.Malikėnas, paklaustas apie planus išardyti "Leo LT", kuriai dabar tenka energetinių tiltų statybos darbai.

Pasak politikų, jeigu "Leo LT" būtų išardyta, jungties su Švedija projektą esą įgyvendintų valstybės rankose likusi "Lietuvos energija" arba kita valstybės įmonė.

Jau dirba prie projekto

"Leo LT" įmonė "Interlinks" jau dabar dalyvauja jungties į Švediją, neseniai pavadintos "NordBalt", projektavimo reikaluose.

Neseniai "Interlinks" su švedų įmone "Svenska Kraftnat" pasirašė sutartį dėl Baltijos jūros dugno tyrimų. Švedija įsipareigojo rasti, kas tinkamai atliks šį darbą. Gegužės pabaigoje paaiškėjo, kad iš septynių pretendentų jūros dugno tyrimui atlikti buvo atrinkti ir patvirtinti trys konkurso dalyviai.

Pasak A.Malikėno, konkursas turėtų baigtis ir jūros dugno tyrėjas turėtų paaiškėti liepos antroje pusėje. Tyrimus planuojama atlikti šiemet ir kitąmet vasarą. Tuomet, kai bus ištirtas jūros dugnas, galės būti užsakytas kabelis, kuris sujungs Lietuvos ir Švedijos energetines sistemas.

Planuojama, kad elektros tiltas abi šalis turėtų sujungti 2015–2016 m.

Stringa išardymo planas

Elektros tilto su Švedija statybos projekte jau dalyvaujančios "Leo LT" reorganizavimo ar netgi panaikinimo planai ėmė strigti Seime. Teisininkai turi daug pastabų ir pretenzijų Vyriausybės Seimui pateiktiems įstatymų projektams, kurie leistų išardyti "Leo LT". Jeigu į teisininkų priekaištus bus atsižvelgta, tokie valdžios planai gali išvis žlugti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusiteikęs iš esmės pakeisti Vyriausybės Seimui pateiktas pataisas. Dalis komiteto narių nepritaria Vyriausybės siūlomam valstybės įtakos "Leo LT" didinimo mechanizmui. Daug pastabų dėl projektų turi ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras BNS sakė, kad Vyriausybės ketinimus padidinti savo dalį bendrovėje "Leo LT" iki dviejų trečdalių akcijų įstatyme bus siūloma įtvirtinti "ne kaip imperatyvą, o kaip siekiamybę".

Kiti komiteto nariai įžvelgia ir daugiau abejotinų nuostatų Vyriausybės siūlomame įstatymo pataisų projekte. "Galimos rizikos nėra iki galo įvertintos", – sakė komiteto narys liberalcentristas Raimundas Šukys. Socialdemokratas Julius Sabatauskas nepatenkintas, kaip Vyriausybė ketina iš "NDX energijos" atimti tai, ką anksčiau yra suteikusi, – prisidėti prie elektrinės ir elektros jungčių statybų.

Abu parlamentarai prognozuoja, kad Seimui priėmus Vyriausybės vienašališkai parengtas pataisas, valstybė gali patirti didesnių nuostolių, negu tardamasi dėl skyrybų su privačiu "Leo LT" akcininku. "Ar nesudaromos sąlygos eiti į arbitražą?" – klausė J.Sabatauskas.

Tačiau S.Šedbaras neigė, kad Vyriausybė pasiūlytomis pataisomis nori ką nors atimti iš privataus "Leo LT" akcininko. Pasak jo, sutartyse dėl "Leo LT" steigimo valstybė yra pasilikusi teisę keisti energetikos sistemos teisinį reguliavimą ir nėra valstybės įsipareigojimo, kad "Leo LT" Vyriausybės ir privataus akcininko akcijų santykis negali būti keičiamas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas kitą savaitę žada baigti svarstyti įstatymų pataisas dėl "Leo LT" ir priimti sprendimą.

Vyriausybės pateiktomis pataisomis "Leo LT" įstatinio kapitalo dalį siūloma didinti ne mažiau kaip iki dviem trečdaliais akcijų. Šiuo metu Vyriausybei priklauso 61,7 proc. "Leo LT" akcijų, bendrovei "NDX energija" – 38,3 proc.