Birželį patvirtintoje COVID-19 valdymo strategijoje siekiama suvaldyti ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje. Joje numatyti 126 veiksmai, kuriuos įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, devynios ministerijos, jų įstaigos ir savivaldybės.

„Išanalizavę COVID-19 Valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo duomenis matome, kad beveik trečdalis (28 proc.) veiksmų, kurių įvykdymo terminas buvo iki 2020 metų spalio 1 dienos, vėlavo“, – rašoma ataskaitoje.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu teigia, kad šis vertinimas paremtas kiekybiniais rodikliais, tuo metu daugiau apie situaciją pasakytų kokybinis vertinimas.

Vėluojama peržiūrėti teisės aktus ir planus

Valstybės kontrolės duomenimis, iki spalio 7 dienos įgyvendinta apie pusė – 64 iš 126 veiksmų, dar ketvirtadalį jų numatyta atlikti nuolat.

„Vėluojama atnaujinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planus, peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir veiklos rekomendacijas dėl infekcijų valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, parengti nacionalinių, regioninių ir savivaldos institucijų ir įstaigų komunikacijos taisykles, siekiant užtikrinti nepertraukiamą 24 val. dialogą epidemiologinės krizės atveju, peržiūrėti ir parengti valstybės rezervo formavimo ir panaudojimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus“, – rašoma ataskaitoje.

Valstybės kontrolės duomenimis, iki šių liepos 1 dienos turėjo būti atlikti teisės aktų ir veiklos rekomendacijų dėl infekcijų valdymo gydymo įstaigose peržiūra ir pakeitimai.

Iki rugpjūčio 1 dienos turėjo būti parengtos komunikacijos tarp nacionalinių, regioninių ir savivaldos institucijų ir įstaigų taisyklės, kurios užtikrintų nepertraukiamą 24 val. dialogą epidemiologinės krizės atveju.

Iki rugsėjo 1-osios turėjo būti atnaujinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planai, taip pat – įvertintas teisinis reguliavimas dėl epidemiologinės krizės valdymo, parengti pakeitimų projektai bei atlikta valstybės rezervo formavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų peržiūra ir pakeitimų rengimas.

Pasak Valstybės kontrolės, vėlavimus lėmė užtrukusios derinimo procedūros, ypač tada, kai dalyvauja kelios institucijos, taip pat jie įvyksta dėl „ambicingai nustatytų įgyvendinimo terminų“.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

A. Veryga: savivaldybės bijo prisiimti atsakomybę

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako galintis sutikti su kai kuriomis pastabomis, pavyzdžiui, dėl savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų veiklos.

„Bent jau su dalimi paminėtų pastebėjimų sutikčiau, ypatingai kai kalbama apie savivaldybių ekstremalių situacijų komisijas. Visai neseniai buvo keletas posėdžių, kur buvo dar ir dar raginamos savivaldybės aktyviau naudotis joms suteiktomis galiomis ir priiminėti sprendimus, deja, bet matome, kad dažnu atveju prisibijoma, vengiant galbūt vėliau bylinėjimosi, atsakomybių ir laukiama, kol sprendimas bus priimtas nacionaliniu lygiu“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministras.

Turbūt sudėtinga yra tokioje dinamiškoje situacijoje visas priemones susiplanuoti ir įgyvendinti absoliučiai tiksliai.

Pasak jo, šios komisijos dažnu atveju neturėjo darbo patirties ir praktikos, kaip elgtis ištikus pandemijai.

Kalbėdamas apie kitus auditorių nustatytus trūkumus jis pabrėžė, kad situacija yra dinamiška ir kai kurios priemonės gali būti netekusios aktualumo.

„Turbūt sudėtinga yra tokioje dinamiškoje situacijoje visas priemones susiplanuoti ir įgyvendinti absoliučiai tiksliai. Noriu priminti, kad ir pats planas rengtas tuo metu, kai tik dalis informacijos apie pačią koronavirusinę infekciją buvo žinoma, kai kurios priemonės galėjo galbūt prarasti aktualumą ir prasmę, kai kam gal nebeliko skubos“, – sakė A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad Valstybės kontrolės vertinimas yra labiau kiekybinis, o geriau jų kokybę atskleistų turinio vertinimas.

„Norint įvertinti pačios valdymo strategijos įgyvendinimą reikėtų labiau žiūrėti kokybinius rodiklius, ne tik skaičiumi, kiek tų priemonių įgyvendinta, nes priemonė priemonei yra nelygi: kai kurios yra konkrečios, smulkios priemonės, kitos yra labiau konceptualios“, – teigė jis.

Kaip teigiama ataskaitoje, Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga už trijų iš keturių prioritetinių krypčių įgyvendinimo koordinavimą, mano, jog vėlavimą lemia ne pagal kompetenciją paskirti atsakingi vykdytojai.

Pasak audito institucijos, rezultatų pasiekimo terminai COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plane nenustatyti, todėl nežinoma, kada turėtų būti pasiekti. Pavyzdžiui, kada planuojama pasiekti planuojamus sveikatos sistemos aprūpinimo reikiama medicinos įranga bei priemonėmis rodiklius.

Taip pat pastebima, kad ne visi rodikliai, nustatyti rezultatams pasiekti, yra pamatuojami.

Valstybės kontrolės duomenimis, šiuo metu Vyriausybės kanceliarijai yra pateikti siūlymai dėl plane numatytų terminų pakeitimo, jie dar bus vertinami.