Pagal Valstybės kontrolės pranešimą, profesinis mokymas organizuojamas nepakankamai efektyviai, su modernia įranga mokosi tik trečdalis mokinių, o mažėjant mokinių skaičiui, neskubama atsisakyti nenaudojamų profesinių mokyklų patalpų. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“ rodo, kad mokymo kokybės užtikrinimas dar nepakankamai veiksmingas.

„Nepaisant to, kad rinkoje jaučiamas įvairių sričių darbuotojų trūkumas, Lietuvoje tik 27 proc. jaunuolių siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, o Europos Sąjungoje (ES) profesinio mokymo įstaigose vidutiniškai mokosi 48 proc. jaunuolių“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė.

Pasak auditorių, veiksminga priemonė, padedanti sklandžiai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo rinką, yra pameistrystė, tačiau pirminio profesinio mokymo mokinių, pasirinkusių šios formos mokymąsi, 2018–2019 mokslo metais buvo tik apie 1,9 proc., nors yra siekiama, kad 2020 m. jų būtų 20 proc.

Valstybės kontrolės teigimu, profesinio mokymo įstaigose buvo steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai, siekiant kokybiško profesinio mokymo ir kad kuo daugiau vartotojų naudotųsi modernia jų įranga. 2018 m. buvo nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. pabaigos su atnaujinta centrų įranga mokytųsi 80 proc. mokinių. 2018 m. tokių mokinių buvo 34 proc. Audito duomenimis, iš 41-o centro tik 15 dirba dviem pamainomis – taip, kad ir dirbantieji galėtų mokytis po darbo.

Pranešime taip pat akcentuojama problema, kad mažėjant mokinių skaičiui, daugėja tokių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi mažiau nei 300 mokinių. Įstaigas jungiant, neskubama atsisakyti nenaudojamų patalpų, todėl bendras jų plotas 2016–2019 m. vienam mokiniui didėjo 37 proc. Taip pat pabrėžiama, kad profesinio mokymo išorinės kokybės užtikrinimo sistema dar tik kuriama, o vidinės kokybės užtikrinimo sistemos neturėjo keturios profesinės mokymo įstaigos.

Ministerija: problemos yra sprendžiamos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės pateiktas išvadas dėl profesinio mokymo, atkreipia dėmesį, kad kritikuotina situacija jau yra pakitusi, o įvardytos problemos sprendžiamos. Ministerija pažymi, kad audituojamas laikotarpis yra 2016–2018 m., ir tik atskirais atvejais buvo naudoti naujesni duomenys.

ŠMSM teigimu, nors teigiama, kad mokinių skaičius profesinio mokymo įstaigose mažėja, jis nuo 2019 m. didėja. Lyginant su 2018 m., 2019 m. į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta 1,3 tūkst. daugiau jaunuolių, iš viso 19,2 tūkst. mokinių. 2020 metais į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20,6 tūkst. naujų mokinių.

Pranešime taip pat pažymima, kad profesinis mokymas organizuojamas vis efektyviau, atliepiant darbdavių ir besimokančiųjų poreikius. Profesinio mokymo įstaigose diegiamas naujas, lankstesnis mokymo modelis – pameistrystė, kai profesijos mokoma darbo vietoje, o pameistrys gauna ir atlyginimą.

Ministerija sutinka, kad kol kas vis dar per mažai jaunuolių profesiją įgyja kartu su viduriniu išsilavinimu, tačiau ir šioje srityje inicijuojamos permainos. Sausio 31 d. visoms savivaldybėms svarstyti yra pateiktas profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo plano projektas, kurio vienas iš tikslų – didinti profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimą, kad norintieji jau mokyklos suole galėtų įgyti profesinių kompetencijų.