Austė mama yra jau daugiau kaip metus.
„Iš pradžių atrodė, kad niekada neturėsime vaikų, bet vėliau supratome, kad vis dėlto jų norime. Taip ir gavosi“, – pasakojo ji.
Dabar mama visas savo dienas skiria vaikui, todėl valstybės pagalba jai itin svarbi.
„Gauname 30 proc. nuo atlyginimo, o norėtųsi bent 50 proc.“, – sakė Austė.
Dukrą Lietuvoje augina ir Turkijos pilietė Umay.
„Mano vyras – lietuvis. Esame mišri šeima. Lietuvoje ir pati dirbau, o dabar esu motinystės atostogose. Sąlygos čia tikrai geros. Puikūs darželiai, valstybė padeda“, – pridūrė Umay.
Pernai už vaiko priežiūrą tėvams išmokėta beveik pusė milijardo eurų.
„Sodros“ duomenimis, tai yra apie 20 proc. mažiau nei prieš kelerius metus.
„Gimstamumo tendencijos atsispindi ir išmokų gavėjų gretose. Tai jau kelerius metus besilaikanti tendencija“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Tačiau kol viena kreivė leidžiasi žemyn, kita sparčiai kyla.
„Užsieniečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, padaugėjo daugiau nei 50 proc. Taip pat smarkiai išaugo ir jiems išmokamų išmokų suma“, – teigė Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Užsieniečiams išmokama suma padidėjo apie 80 proc. ir pernai pasiekė beveik 8 mln. eurų.
Tačiau klausimų kelia ne augančios sumos. Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad nemaža dalis užsieniečių išmokas gauna už vaikus, kurie galbūt net negyvena Lietuvoje.
„Problema tikrai reikšminga. Tai nėra pavieniai atvejai. Jei pažiūrėtume į Tadžikistano grupę, iš visų vaikų, už kuriuos mokama ši išmoka, daugiau nei 90 proc. nėra registruoti Lietuvoje“, – teigė I. Segalovičienė.
Tokių išmokų gavėjų per dvejus metus padaugėjo net 15 kartų.
Daugiausia tai – Lietuvoje dirbantys Vidurio Azijos šalių piliečiai.
„Ne vienus metus buvo kuriama iliuzija, kad šie žmonės atvyksta dirbti, uždirbti ir papildyti biudžetą. Tačiau matome, kad neišvengiamai atsiranda ir išlaidų biudžetui“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
Įstatymas dirbantiems užsieniečiams garantuoja tokias pačias teises kaip ir Lietuvos piliečiams.
„Tokie žmonės įgyja socialines garantijas mokėdami įmokas, nes tai yra socialinis draudimas“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
Tačiau rūpindamasi užsieniečiais valstybė pamiršo įsitikinti ir jų sąžiningumu.
„Galėtume sakyti, kad tai pasitikėjimo principu pagrįstas išmokų mokėjimas“, – pripažino I. Segalovičienė.
Pagal galiojančią tvarką, jei užsienietis išmoką už vaiką gauna ir kitoje šalyje, Lietuvoje jos gauti nebegali.
Tačiau paaiškėjo, kad daugybę metų „Sodra“ tokių duomenų net netikrino. Vienintelė patikra buvo paties užsieniečio pateiktas patvirtinimas.
„Žmogus turi pažymėti, kad negauna darbo pajamų užsienyje. Būtent paties žmogaus, išmokos gavėjo, patvirtinimas, kad jis negauna kitų pajamų, ir yra pagrindinis informacijos šaltinis“, – aiškino M. Kozič.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Valstybės kontrolė ragina skubiai keisti teisės aktus. Šiuo metu jie net nereikalauja iš kitų šalių institucijų gauti pažymų apie asmenų gaunamas pajamas.
„Tokiu būdu atsiranda galimybė piktnaudžiauti, o piktnaudžiavimas reiškia netinkamą viešųjų finansų valdymą Lietuvoje“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Ministerija spragas pripažįsta ir žada užsieniečius tikrinti atidžiau.
Bus reikalaujama dokumentų, ir jie bus tikrinami periodiškai.
„Priklausys nuo to, kaip patvirtinsime tvarką – kartą per ketvirtį ar kartą per pusmetį. Bus papildomai prašoma žmogaus pateikti duomenis, o jų nepateikus išmokos mokėjimas bus stabdomas, kol „Sodra“ gaus reikiamą informaciją“, – teigė V. Kalinauskas.
Tačiau dalis Seimo narių mato papildomų rizikų. Jų teigimu, dokumentai gali būti klastojami.
„Pirmiausia tai turi daryti ne pats žmogus. Turi bendradarbiauti institucijos, kad būtų užtikrintas institucinis patikimumas“, – sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Seimo narys siūlo tokias išmokas apskritai riboti ir skirti tik daliai užsieniečių.
„Išmokos turėtų būti mokamos poroms, kuriose yra Lietuvos arba Europos Sąjungos pilietis. Tuo metu darbo migrantams turėtų galioti jų šalių taisyklės, o ne mūsų“, – teigė V. Sinica.
Tačiau ministerija tikina, kad tai pažeistų žmogaus teises.
„Pagal socialinę chartiją turime reikalavimą, kad migrantai negali būti traktuojami kitaip nei Lietuvos piliečiai“, – aiškino V. Kalinauskas.
„Sodra“ nuo šių metų jau prašo dokumentų, įrodančių užsienyje gaunamas pajamas.
Kol kas stebima, kad sumažėjo besikreipiančių užsieniečių, kurių vaikai registruoti ne Lietuvoje.
(be temos)