BNS rašė, kad Valstybės kontrolė lapkričio pradžioje pristatė Seimo pavedimu atliktą įstaigos auditą.

„(Audito rezultatai – BNS) rodo paprastą dalyką – yra požymiai labai rimtos išimčių kultūros taikymo, o išimčių kultūra veda prie atsiradimo labai rimtų sisteminių prielaidų uždarumui, o tai gali turėti labai reikšmingos įtakos nepriklausomumui. Tai reikia vertinti kaip rimtą riziką“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Pasak jos, didžiausi LRT nustatyti trūkumai susiję su transliuotojo kontrole, paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.

Visi, kurie sako, kad tai nėra svarbu, iš tikrųjų nėra teisūs.

„Jos (šios problemos – BNS) tikrai yra esminės. Visi, kurie sako, kad tai nėra svarbu, iš tikrųjų nėra teisūs“, – kalbėjo kontrolierė.

Dalis politikų, įskaitant LRT auditą inicijavusių „Nemuno aušros“ atstovų, teigia, jog nustatyti įstaigos veiklos trūkumai yra kritiniai ir reikalaujantys įstaigos vadovų atsakomybės.

I. Segalovičienė teigė, kad atlikinėti papildomų LRT patikrinimų nėra poreikio.

„Mūsų auditas pakankamai išsamus buvo. Tai, ką mes nustatėm, tikrai nustatėm esmines problemos ir kažko labai naujo mes ten nerasime“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

„Akivaizdu, kad reikia susifokusuoti į į tų radinių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir tikrai situacija turėtų pagerėti tiek efektyvumo, tiek skaidrumo, tiek ir nepriklausomumo stiprinimo prasme“, – pridūrė ji.

Tuo metu dalis žiniasklaidos bendruomenės anksčiau nerimavo, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako jaučianti dalies politikų puolimą bei teigia, kad labiau baimintasi ne paties audito rezultatų, o jo politizavimo.

„Žinių radijo“ reportažas: