Amžinos neteisybės aksioma

Klaipėdos politikas, miesto tarybos pirmininkas, dukart buvęs Seimo narys Vytautas Čepas, kuris Lietuvos nepriklausomybės pradžioje padarė viską, kad uostamiestyje nebūtų pralietas kraujas, rizikavo pats asmeniškai ir savo šeimos saugumu, lig šiol ne tik neturi jokio valstybinio apdovanojimo, bet ir "nenusipelnė" valstybinės pensijos.

Tokių, kaip jis, yra ir daugiau.

Taip atsitiko tiesiog dėl nepalankiai šiems žmonėms susiklosčiusių aplinkybių, kai, prasidėjus ekonominei krizei, Andriaus Kubiliaus vyriausybė (2008–2012 m.) valstybinių pensijų skyrimą šaliai nusipelniusiems asmenims sustabdė.

"Ir faktiškai susiklostė tokia situacija, kad buvę nomenklatūros veikėjai – partijos sekretoriai, profesinių sąjungų lyderiai, įmonių vadovai, dar spėjo, išeidami užtarnauto poilsio, gauti valstybines pensijas, o jaunesnioji karta, tie, kurie prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, aukojo šeimas ir verslus, sulaukę pensijos liko be nieko. Prisimindamas 1990-uosius, galiu teigti, kad tikrai buvo žmonių, kurie aukojosi Lietuvai, ir jie nusipelnė tos privilegijos", – tikino V.Čepas.

Neturėtų užmiršti patriotų

V.Čepas ironizuoja, kad pats irgi galėjo nepersistengti, ir tada (1990–1991 m.), pasibaigus darbo valandoms, 17 valandą, iš savivaldybės, kur jis vadovavo miesto tarybai, galėjo eiti namo, negalvoti nei apie siautėjančius sovietinės armijos kariškius mieste, nei apie "Jedinstvos" organizacijos ardomąją veiklą.

Pagal įstatymus V.Čepui valstybinė pensija tarsi ir priklauso, bet jos skyrimas pristabdytas.

Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų.

"Yra toks veikėjas Algirdas Sysas (Seimo narys – A.D.), kuris labai priešinasi jų sugrąžinimui. Man labai įdomu, kaip jis pats iš 500 eurų per mėnesį pragyventų. Paradoksalu, bet dabar valstybines pensijas geriausiu atveju daugiausia gauna tie, kurie Lietuvos atžvilgiu yra neutralūs arba tyliai pritaria sovietams ar net priešiški nepriklausomybei", – kalbėjo V.Čepas.

Politiko požiūriu, reikėtų arba išvis naikinti tas valstybines pensijas, niekam jų nebemokėti ir nebeskirti, arba atkurti teisybę, arba, jei pensijų skyrimo tvarka netinkama, ją keisti.

"Mano manymu, valstybė turėtų kažkaip atsidėkoti tiems žmonėms, kurie paaukojo daugiau, nei galėjo. Visame pasaulyje taip yra. Ir turtingos, ir skurdesnės valstybės tokią praktiką turi, nes tai reiškia, kad valstybė neužmiršta savo patriotų, nusipelniusių piliečių", – įsitikinęs V.Čepas.

Privilegijuotųjų – tūkstančiai

Valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 1995-ųjų.

Buvo nustatytas limitas, kad per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo laipsnio valstybinių pensijų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus duomenimis, šių metų balandį pirmojo laipsnio valstybinę pensiją dėl nuopelnų valstybei (fiksuotas dydis 232 eurai) gavo 154 asmenys, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – (fiksuotas dydis 116 eurų) 659 piliečiai.

Iš viso pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas ne tik dėl minėtų nuopelnų Lietuvai šiuo metu gauna daugiau nei 13 tūkst. asmenų.

Tarp jų – buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (prezidentas, ministrai pirmininkai, Seimo pirmininkai), olimpinių žaidynių čempionai, asmenys, nacionalinės premijos laureatai, garbės donorai, pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai ir pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laisvės kovų dalyviai, daugiavaikės motinos arba tėvai.

Ši pensija mokama iš valstybės biudžeto, bet ne iš "Sodros".

Be išvardytųjų, valstybines pensijas dar gauna pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys, taip pat ši privilegija numatyta ir LR prezidento sutuoktiniui.

Per 2017 m. Lietuvoje buvo 102 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems išmokėta 133,88 mln. eurų.

Ekonominės krizės korektūra

Klaipėdos "Sodros" skyriaus vadovas Valdemaras Anužis įsitikinęs, kad valstybinės pensijos nėra demokratinės valstybės požymis.

"Kai tik buvo atgauta nepriklausomybė, pamenu, pirmas šūkis buvo panaikinti visas privilegijas, ir valstybinių pensijų gavėjų tada buvo pastebimai mažiau nei dabar. Bet paskui vėl sugrįžta prie senos praktikos, susiformavusios tarybiniais metais. Nemanyčiau, kad turėtų egzistuoti valstybinės pensijos už nuopelnus Lietuvai, nes visi dirba savo darbą, visi gauna už tai atlygį. Tokios pensijos yra privilegija ir apdovanojimas, kur kas geresnis nei bet koks ordinas", – įsitikinęs V.Anužis.

Taip jau nutiko, kad ekonominio nuosmukio metu A.Kubiliaus vadovaujama vyriausybė stabdė valstybinių pensijų skyrimą už nuopelnus valstybei ir esą tai buvo padaryta ne dėl ekonominių motyvų.

"Lietuvoje tiesiog buvo sukurta per daug įvairių pakraipų pensijų, kurios ne visada rėmėsi socialinio draudimo principais. Reikėjo tą pensijų sistemą išgryninti. Ir, kaip matome, mūsų tie sprendimai galioja jau 10 metų. Vadinasi, jie buvo racionalūs, lygiai, kaip ir mūsų mokesčių reforma, kurią kažkas pavadino "naktine", bet tų sprendimų niekas nekeičia, o tai rodo, kad jie buvo gana išmintingi. Reikėtų mąstyti apie valstybės tarnybą, socialinių garantų sistemą, o ne apie privilegijuotų pensijų grąžinimą", – dėstė A.Kubilius.

Malonė kitų sąskaita

Buvęs Valstybinių pensijų skyrimo komisijos narys parlamentaras A.Sysas teigė, kad jis visada buvo prieš bet kokias valstybines pensijas, kurios iškreipia socialinę sistemą.

"Šitas gerumas yra daromas kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl nuo pat pirmos dienos, kai jos buvo įvestos, pasisakiau ir pasisakysiu prieš valstybines pensijas, nes nė vienoje ES valstybėje nėra tiek valstybinių pensijų, kiek pas mus. Reikia didinti socialinio draudimo pensijas, tai bus geriau visiems, o ne imti iš visų ir dalyti atskiroms segmentų grupėms, nes pas mus atsirado įvykių dalyvių, kurie nenukentėjo, bet yra nukentėjusiųjų pensijų gavėjai", – teigė A.Sysas.

Anot A.Syso, neteisybė dažniausiai atitaisoma įstatymais, bet jis esą nepalaikantis šio dalyko.

"Grąžinti valstybinių pensijų skyrimo tikrai nereikėtų, nes tai neteisinga visų kitų piliečių atžvilgiu. Už gerą darbą ir nuopelnus reikia statyti paminklus, kabinti atminimo lentas, pavadinti miestų gatves, o ne pinigine išraišką vertinti žmogaus indėlį į ką nors", – pabrėžė A.Sysas.