Valstybės milijonai metami į kiaurą kibirą: užtenka tik mostelti burtininko lazdele?

Mūsų valstybės biudžeto projekto perturbacijos primena stebuklinę pasaką: vos kas papiketuoja prie Seimo, tuoj it mostelėjus burtininko lazdele jiems staiga pasipila papildomi milijonai eurų.

Reikia pinigų? Pinigų yra

Biudžeto projekto pastarųjų savaičių variacijos – lyg vieno nepriklausomybės pradžios finansinio aferisto šūkis "Reikia pinigų? Pinigų yra". Pirminiame biudžeto projekte tiek milijonų, kiek žadėta mokytojų algoms, nebuvo. Lyg patestuota – mokytojai tylės ar vėl streikuos. Netylėjo, ir po įspėjamojo streiko staiga atsirado papildomų 15,6 mln. eurų mokytojų algoms, 10,3 mln. – švietimo pagalbos specialistų, 11,2 mln. – ikimokyklinio ugdymo darbuotojų.

Ugniagesių ir policijos atstovai į Seimo priimamąjį nunešė dovanų – naudotų guminių batų, pirštinių, respiratorių, o kartu pridėjo savo algalapius. Mainais už dovanas Seimui – Seimo dovanos: ugniagesiams – papildomi 4 mln., policininkams – 3,5 mln. eurų. Tiesa, pareigūnų profesinės sąjungos spaudžia visų statutinių pareigūnų algoms skirti papildomus 20 mln., jei ne – laukia protestai.

Kaip informavo Finansų ministerija, mokytojų algoms didinti kitąmet skirta 66,7 mln. eurų daugiau nei šiemet, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 16,8 mln. daugiau, švietimo pagalbos specialistų – 10,3 mln. eurų daugiau, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų daugiau.

Medikų atlyginimams didinti, palyginti su 2019 m., papildomai skirta 122 mln. eurų (antrą pusmetį vidutinis gydytojo atlyginimas iki mokesčių bus 3250 eurų, o slaugytojo – 1625 eurai). Ugniagesių algoms teks daugiau nei šiemet 11,7 mln. eurų, policijos darbuotojų – plius 7,3 mln. eurų.

Kultūros srities darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta 14 mln. eurų.

Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, darbo užmokestis kitąmet padidės apie 15 proc., kultūros srities darbuotojų nuo sausio, o švietimo srities – nuo rugsėjo vidutiniškai augs 10 proc.

Kokia alga teisinga

Nors milijonų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kreivė kasmet šauna aukštyn, bet jie vis tiek jaučiasi neteisingai atlyginami už atsakingą darbą. Kad algos nebūtų keliamos pagal tai, kas garsiausiai rėkia, o valstybėje būtų įtvirtintas konstitucinio teisingumo principas – kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pernai po mokytojų streiko Vyriausybė ėmėsi kurti Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją.

Idėja lyg ir teisinga, nes dabar pažadų atitiktis konstituciniam teisingumo principui kartais kelia abejonių. Štai pažadėta, kad ugniagesiai ir pradedantieji policininkai į rankas jau kitąmet gaus 1 tūkst. eurų. Tačiau kažin ar būtų teisinga, jei kojų neapšilęs policininkas gautų daugiau nei keliskart ilgiau profesijos besimokęs jo mokytojas.

Tad Vyriausybė sureitingavo pagrindines viešojo sektoriaus profesijas ir atitinkamai numatė algų hierarciją. Pagal strategijos projektą 2025 metais gydytojai vidutiniškai turėtų uždirbti 300 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio algą, slaugytojai – 150 proc., dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai – 150, mokytojai – 130, socialiniai darbuotojai – 120, kultūros ir meno darbuotojai turėtų priartėti iki 100 proc. VDU.

Šių metų trečią ketvirtį vidutinis statistinis Lietuvos darbuotojas gavo beveik 828 eurus, vidutinė mokytojo alga atskaičius mokesčius buvo 928 eurai, arba 112 proc. VDU, viešajame sektoriuje dirbančio gydytojo – beveik 1492 eurai, arba 180 proc. VDU.

Ar pagal darbo sudėtingumą ir atsakomybę profesijos sureitinguotos tinkamai? Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, universalios formulės, kokios turi būti proporcijos tarp profesijų alygio, nėra. Čia kiekviena valstybė vertina savo prioritetus. Tačiau, atkreipia dėmesį ekspertė, vis dėlto reikia matyti ir kitų šalių kontekstą. Emigracija iš Lietuvos tebėra didelė, o, pavyzdžiui, mūsų medikai paklausūs ir kitose valstybėse, tad algomis reikia motyvuoti Lietuvai reikalingus specialistus, kad jie neišvažiuotų.

Daug kas uždirba mažai

Žinoma, lyginant, kiek eurų gauna turtingesnių šalių mokytojai ar gydytojai, mūsiškiai nuskriausti. Tačiau, pasak LLRI ekspertės, lyginant šalies viduje, pavyzdžiui, vidutinę algą sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityse su privataus sektoriaus algų vidurkiu, Lietuva net viršija ES vidurkį, o Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Belgijoje –  yra žemiau privataus sektoriaus vidurkio. Lietuvos (kaip, beje, ir Šiaurės šalių) švietimo sektoriaus atlyginimų santykis su verslios ekonomikos vidutiniu atlyginimu žemesnis nei ES vidurkis. Virš jo rikiuojasi daugiausia tos valstybės, kurios nepasižymi tvariai valdomais viešaisiais finansais – Ispanija, Portugalija, Italija.

"Išvada tokia – tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sričių darbuotojų algoms Lietuva skiria tiek pat ar net daugiau BVP nei kaimyninėse šalyse ir net vidutiniškai ES, bet vis tiek kasmet sulaukiame mokytojų, dėstytojų ar gydytojų streikų ir nepasitenkinimo. Vadinasi tos skirtos lėšos valdomos neefektyviai", – pabrėžė LLRI ekspertė.

Žinoma, neguodžia, kad Lietuvoje dauguma, ne tik viešojo sektoriaus darbuotojai, uždirba mažai. Pasak I.Genytės-Pikčienės, mūsų šalyje dar daug dirbančių mažos pridėtinės vertės, žemos kvalifikacijos darbą, vadinasi, ir mažai uždirbančių žmonių, kas mažina bendrą VDU. Kad jis didėtų, reikia mokestinių paskatų didesnę pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms. Tai ilguoju laikotarpiu atsipirktų. Tačiau norint įvykdyti Vyriausybės pažadus pinigų reikia jau dabar.

"Tam yra du būdai: optimizuoti turimą viešojo sektoriaus struktūrą, ieškoti vidinių rezervų ir padidinti atlyginimus, arba, kas dabar ir bandoma daryti – didinti mokesčius. Bet taip struktūrinis pokytis aukštesnės pridėtinės vertės valstybės link gali ir nepavykti", – sako LLRI ekspertė.

Viešasis sektorius dosnesnis

"Tikslas – kad atlyginimai viešajame sektoriuje kitąmet išaugtų vidutiniškai po 10 proc.", – pristatydamas patobulintą biudžeto projektą aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.

Šių metų trečią ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, viešajame sektoriuje žmonės per mėnesį gavo kiek per 865 eurus, o privačiame – 53 eurais mažiau (beveik 812). Per metus viešajame sektoriuje dirbančių žmonių materialinė gerovė pagerėjo beveik 129 eurais, o privačiame gerokai mažiau – 95,5 euro. Ministras žada, kad viešajame sektoriuje algos kils dešimtadaliu, privatus tokių tempų neatlaiko.

I.Genytė-Pikčienė primena, kad iki 2018 m. net penkerius metus darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje gerokai atsiliko nuo privataus, bet pastaruosius porą metų tendencijos atvirkštinės. Viena vertus, tai galima vertinti teigiamai – atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų ilgą laiką didėjo ir viešajam sektoriui, kaip darbdaviui, buvo vis sunkiau pritraukti specialistų, tai atgrasė jaunimą rinktis viešojo sektoriaus pamatines profesijas.

Statistinis Lietuvos darbuotojas dabar atskaičius mokesčius gauna beveik 828 eurus, viešajame sektoriuje dirbantis mokytojas – 928 eurus, arba 112 proc. vidutinio šalies atlygio, gydytojas – beveik 1492 eurus, arba 180 proc. šalies vidurkio.

Tačiau, įspėja I.Genytė-Pikčienė, šiuo metu stebimas dviženklis atlyginimų augimas viešajame sektoriuje nėra tvarus – lyg lietume vandenį į kiaurą kibirą. Atlyginimų pokyčio privačiame sektoriuje tempą nustato rinka – įtaką daro ir bendra ekonominė situacija, verslo plėtros ambicijos, darbo rinkos būklė. Jei rinkoje tam tikros kvalifikacijos specialistų trūksta, darbdaviai priversti ieškoti būdų, kaip tokius specialistus motyvuoti, ar prisivilioti. Tačiau pokyčiai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemoje priklauso ne nuo rinkos, o nuo politinių sprendimų.

Reikia reformų

Pasak LLRI ekspertės, maža to, biurokratiniais principais valdomas aparatas turi įgimtą ydą – plėstis. Čia nėra savireguliacijos motyvo, kurį versle lemia vienas pagrindinių tikslų – pelno siekimas. Taigi, pabrėžia I.Genytė-Pikčienė, funkcijų ir etatų, pastatų ir valdomų objektų didėjimas užprogramuotas reiškinio koncepcijoje, o iniciatyvos reformuoti viešąjį sektorių realizuojamos labai sunkiai ir lėtai.

"Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje žadėta struktūrinė viešojo sektoriaus reforma neįvyko. Tad net ir didinant viešojo sektoriaus finansavimą, dalis pinigų užstringa tarpinėse neefektyvumo grandyse, o pamatinių specialybių – gydytojų, mokytojų, policijos, ugniagesių – atlyginimų augimas netenkina. Be to, tokiu tempu keliant atlyginimus, perteklinį dirbančių viešajame sektoriuje žmonių skaičių išlaikyti darysis vis sunkiau. Ypač dabar, ekonomikos augimui lėtėjant, šie įsipareigojimai gali tapti rimtu išbandymu valstybės fiskalinei drausmei", – įspėja I.Genytė-Pikčienė.

Kur užstrigo strategija

Tad Seime betampant akivaizdžiai per mažą atlyginimų paklodę pagal tai, kas išradingiau piketuoja, kyla klausimas, kur dingo toji žadėta konstitucinį teisingumo principą garantuojanti dar pavasarį Vyriausybės parengta viešojo sektoriaus algų bendros sistemos strategija?

"Iki mūsų, pagrindinio komiteto, projektas dar neatėjo. Papildomi Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai nesvarstė, o Audito apsvarstęs atmetė", – konstatuoja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė, neslėpdama girdėjusi kritiškų atsiliepimų apie Vyriausybės parengtą strategiją.

"Apsvarstėme ir pasiūlėme atmesti, nes ten nebuvo jokios strategijos. Tik planai kitiems metams, kurie turbūt buvo pradinės Vyriausybės intencijos 2020 m. biudžetui, ir kažkoks miražas 2025-iesiems. Kai po prezidento rinkimų Vyriausybė persiformavo ir atsirado kiti prioritetai, apskritai dingo bet koks planas kada nors tą strategiją Seime svarstyti, nes, matyt, jau buvo gėda net artimo laikotarpio pažadų nevykdyti", – sako Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Tad patarimas tiems, kurie nepatenkinti didžiausio valstybėje darbdavio – valstybės ir savivaldybių – mokama alga: ir toliau organizuokite kuo įspūdingesnius piketus, nes algas viešajame sektoriuje galėtų padidinti struktūrinės reformos, tačiau jų nėra, tad belieka stumti valdžią į kampą.

Profesijų algų hierarchija

(proc. šalies vidutinio atlyginimo 2025 m.)

* Gydytojai – 300

* Slaugytojai – 150

* Dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai – 150

* Mokytojai – 130

* Socialiniai darbuotojai – 120

* Kultūros ir meno darbuotojai – arti 100

Šaltinis: Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją projektas



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
Metams tai špygą . Prateskit jiems išėjimą į pensiją . Kelių eismo taisyklių pažeidimų kalnai , tai lai eina ir renka algoms , o ne benziną degina .

***

*** portretas
tie seimo nariai, primena spekulentus..! susirenka ir ziuri kaip ka prasukti..! Seimas manau truputi kytkam skirtas..! Elito jokio nesimato kazkodel..? nes jau zemas lygis dirbti ten, nuvalkiotas kaip etapine roba seimas!!!

Anonimui

Anonimui portretas
o kas čia tokio? Tam eskulapui niekas be savo kišenės nerūpi, jis į Tautą žiūri prisimerkes kap i muses ir yra visiškas asocialas.Tai ko mes jam turim daugiau mokėti? Tegu jo ,,elitas" iš savo kišenės moka
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių