„Nors gimstamumo situacija stabilizuojasi, tačiau gimstamumas išlieka labai žemas, neužtikrinantis kartų kaitos ir toliau lemiantis spartų populiacijos mažėjimą. Pavyzdžiui, mirtingumo rodikliai prieš keletą metų buvo pradėję gerėti, bet praėjusiais metais vėl prarado pozityvių pasikeitimų kryptį. Vyrų mirtingumo rodikliai jau daugelį metų išlieka blogiausi tarp Europos Sąjungos šalių ir tebėra tokio lygio, kuris Lietuvoje buvo prieš penkiasdešimt metų“, – konstatuoja demografė.

V. Stankūnienės teigimu, atsižvelgiant į labai sudėtingą ir toliau blogėjančią Lietuvos demografinę situaciją, trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių suprasti negatyvių demografinių pokyčių prielaidas ir veiksnius bei teikti situacijos gerinimui adekvačius siūlymus ir priimti viešosios politikos sprendimus. Trūkstamą spragą nuo šio rudens planuojama padės užpildyti nauja VDU inicijuojama tarpdalykinė Socialinės demografijos magistro programa.

„Ši programa siekia proveržio iš esmės keičiant fragmentišką ar net klaidingą viešosios politikos atstovų, žiniasklaidos ir didelės visuomenės dalies sampratą apie demografinių problemų priežastis, pasekmes socioekonominei raidai bei galimus šių problemų sprendimo būdus“, – pasakoja VDU Sociologijos katedros profesorė ir priduria, kad, deja, iki šiol Lietuvoje šios srities specialistai nebuvo rengiami.

Trūksta adekvačių sprendimų

Demografė V. Stankūnienė pasakoja, kad emigracijos srautai ir toliau išlieka dideli, o praėjusiais metais net vėl padidėjo.

„Pastarųjų penkiolikos metų periodu, nuo šio šimtmečio pradžios vidutiniškai kasmet iš Lietuvos emigruoja apie 38 tūkst. žmonių. Dėl toliau išliekančio žemo gimstamumo, neadekvačiai aukšto mirtingumo (ypač vyrų), intensyvios emigracijos ne tik sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų skaičius (nuo šio šimtmečio pradžios vidutiniškai kasmet sumažėja beveik 40 tūkst. žmonių arba daugiau nei vienu procentu), bet susidarė ekonominei, socialinei ir demografinei raidai labai nepalanki gyventojų amžiaus struktūra“, – pesimistinius skaičius pateikia VDU profesorė.

V. Stankūnienė aiškina, kad ilgai trunkantis žemas gimstamumas suformavo labai neskaitlingas vaikų kartas, kurios yra beveik per pusę mažesnės nei dabartinės keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių kartos. Skaitlingoms vyresnėms kartoms sulaukiant pensinio amžiaus, o darbingo amžiaus – daug mažesnėms priaugančioms kartoms, artimiausius tris dešimtmečius labai sparčiai mažės darbingo amžiaus žmonių ir didės pensinio amžiaus žmonių dalis. Be to, jau emigravus labai didelei daliai jaunimo, yra mažos dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių kartos, kurios galėtų kurti šeimas, susilaukti vaikų.

„Vienas didžiausių iššūkių socialiniam ir ekonominiam sektoriams yra itin spartūs ir teritoriškai labai diferencijuoti Lietuvos gyventojų senėjimo procesai. Tokios amžiaus struktūros deformacijos yra grėsmingas iššūkis šių dienų ir ateinančių kelerių ateities dešimtmečių Lietuvos darbo rinkos subalansavimui, ekonominei ir socialinei plėtrai“, – įspėja ekspertė.

Pasak VDU mokslininkės, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sferos, verslas turės neišvengiamai atsižvelgti į demografinių procesų kitimo ir gyventojų senėjimo tempų specifiką, profesionaliai projektuoti ūkio plėtrą ir viešąją politiką. VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorė įsitikinusi – dabartinė situacija reikalauja profesionalios nuolatinės demografinių pokyčių stebėsenos, vertinimo ir adekvačių viešosios politikos veiksmų, nes tai yra būtina sąlyga Lietuvai siekiant ne tik stabilizuoti demografinę situaciją, bet ir užtikrinti tvarią ekonominę ir socialinę raidą.

Rengs specialistus

Lietuvoje sparčiai kintantys ir negatyvūs demografiniai procesai reikalauja naujausiomis žiniomis pagrįstos adekvačios socialinės ir demografinės politikos ekspertų. „Didėjantys demografinių problemų ir jų pasekmių mastai rodo tiek demografinės politikos fragmentiškumą ir pagrįstumo stoką, tiek ir ribotas viešosios politikos kūrėjų ir vykdytojų kompetencijas demografijos srityje bei profesionalių specialistų trūkumą“, – tikina VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė.

Demografė pasakoja, kad naujoji VDU Socialinės demografijos magistro studijų programa kelia tikslą parengti naujos kartos specialistus, turinčius profesionalias žinias demografijos srityje, kurie, remdamiesi pažangiausia tarptautine moksline patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagrįstomis žiniomis, galėtų priimti praktinius sprendimus optimizuojant viešosios politikos veiksmų schemas, sprendžiant aktualiausias demografines problemas, jų pasekmes jau artimiausioje ateityje ir tolimesnėje perspektyvoje.

„Socialinės demografijos magistro studijų programos turinyje numatytas tarpdisciplininių žinių suteikimas, leisiantis suprasti ne tik demografinius procesus, bet socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių veiksnių poveikį demografinei situacijai. Studijų programos struktūrą numatoma organizuoti taip, kad studentai įsisavintų išsamias ir naujausias žinias ne tik apie visų demografinių procesų (migracijos, šeimos pokyčių, gimstamumo, mirtingumo, gyventojų senėjimo) raidą, bet ir šiuos procesus atitinkančias viešosios politikos dalis – migracijos politiką, šeimos politiką, visuomenės sveikatos politiką, gyventojų senėjimo politiką, galinčias spręsti susidariusią labai nepalankią demografinę situaciją“, – apibendrina programos vadovė V. Stankūnienė.