- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerovės valstybė yra daugeliui priimtinas galimų pokyčių vaizdinys – tačiau reikia gerai apsvarstyti, kokie būtent pokyčiai yra reikalingi Lietuvai, kokius politinius, ekonominius ar socialinius mechanizmus galima pritaikyti mūsų šalyje.
Kad nesentų universitetai
Šiems klausimams skirta konferencija "Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai" surengta Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Vienas iš šio renginio pranešėjų – VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžė, kad, kuriant gerovės valstybę, švietimą galima laikyti vienu iš pagrindinių to proceso garantų.
"Turime daug gerų pavyzdžių, kas padaryta švietimo sistemoje, tačiau yra ir problemų. Šiuo metu per visą Lietuvą turime 25 940 abiturientų, o daugiau nei prieš penkiolika metų jų buvo per 60 tūkst. Kalta emigracija, tačiau Lietuva nesitraukia taip sparčiai, kaip traukiasi jos jaunimas", – atkreipė dėmesį VDU rektorius.
Koncentracija Vilniuje
Kad nesentų universitetai, kasmet jiems reikia papildymo – 20-30 tūkst. abiturientų. "Nėra gera situacija, kai kalbama apie regioninę politiką, o daugiau nei 75 proc. kolegijų pirmakursių įstoja į kolegijas Vilniuje ir Kaune, daugiau kaip 60 proc. abiturientų tampa aukštųjų mokyklų pirmakursiais Vilniuje, kiti – likusioje Lietuvoje", – sakė prof. J.Augutis.
Jis atkreipė dėmesį į dažnai viešojoje erdvėje skambantį pasakymą, kad Lietuvoje per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Bet, pasak VDU rektoriaus, jei šalis nori vystytis ir siekia pažangos, ji turi lygiuotis į toliau gerovės keliu pažengusias valstybes. Tad žmonių su aukštuoju išsilavinimu Lietuvai netgi trūksta.
Tikėkimės, kad po dvejų metų, švęsdami šimtmetį, kai Lietuva turi lietuvišką universitetą, jau būsime kai ką švietimo srityje nuveikę, žengdami gerovės valstybės kūrimo keliu.
Ko galime pasimokyti iš lenkų
Prof. J.Augučio nuomone, priėmimą į aukštąsias mokyklas reikėtų vykdyti konkurso būdu, priimant dalį studentų ir su žemesniais balais. Biudžetinį finansavimą turėtų gauti bent 25 tūkst. aukštųjų mokyklų pirmakursių.
Taip pat naudinga būtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sudaryti geras sąlygas studijuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių jaunimui. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje aukštosiose mokyklose išsilavinimo siekia apie 80 tūkst. ukrainiečių. Tad, pastaraisiais metais mūsų šalies darbdaviams atkakliai ieškant darbuotojų trečiosiose šalyse, būtų galima įdarbinti užsieniečius specialistus, kurie baigę universitetus ir nori likti bei dirbti Lietuvoje.
Katastrofiškai trūks pedagogų
Agentūros prie Europos Komisijos skaičiavimu, didžiausias (6,5 proc.) užimtumo augimas iki 2030-ųjų Lietuvai prognozuojamas teisės, socialinėje, kultūros srityse. IT specialistų poreikis, tikėtina, augs perpus mažiau – daugiau nei 3 proc.
VDU rektorius J.Augutis minėjo negerą tendenciją, kai mažai jaunuolių renkasi mokytojo profesiją (per dešimtį pastarųjų metų šios profesijos pirmakursių sumažėjo netoli septynių kartų). Ir per artimiausius trejus–penkerius metus, tikėtina, Lietuvos mokyklose trūks apie 1 800 mokytojų dalykininkų ir apie 800 logopedų, sociologų bei kitų specialistų.
Reikia vienos strategijos
Būsimajame partijų susitarime, jei toks bus pasiektas, pasak prof. J.Augučio, turi būti išryškintos pagrindinės švietimo srities problemos. Tai vienodų sąlygų ir vienodos švietimo kokybės užtikrinimas visos Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srityse. Taip pat – užtektinai parengtų specialistų. Svarbus ir švietimo finansavimas (6 proc. BVP) bei regioninės politikos užtikrinimas.
"Turi būti siekiama ES vidutinių proporcijų ir neabejotinai reikia vienos strategijos visam Lietuvos švietimui. Tikėkimės, kad po dvejų metų, švęsdami šimtmetį, kai Lietuva turi lietuvišką universitetą, jau būsime kai ką švietimo srityje nuveikę, žengdami gerovės valstybės kūrimo keliu", – sakė konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...