Jau beveik prieš metus kadenciją baigęs, bet iš pareigų iki šiol neatleistas Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius atsisako atsistatydinti arba paraginti Seimą greičiau išspręsti jo atleidimo klausimą. „Nuo bet kokių komentarų, koks yra mano statusas dabar ar kokie turi būti Seimo veiksmai, aš susilaikau“, - pareiškė V.Greičius ketvirtadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku.
 
Pasak įgaliojimų neturinčio AT vadovo, šiame susitikime jo atleidimo iš pareigų klausimas nebuvo nagrinėjamas. „Kalbėjome apie teismų veiklos gerinimo klausimus. Sutarėme tęsti tokius susitikimus“, - tepasakė V.Greičius.
 
A.Valinskas susitikimo nekomentavo, prabėgdamas pro žurnalistus tik tarstelėjo, kad skuba vadovauti Seimo plenariniam posėdžiui.
 
V.Greičius sakė, kad pasibaigus AT pirmininko kadencijai šio pareigūno atleidimo klausimas „yra labai detaliai reglamentuotas“. Todėl esą tik nuo Seimo sprendimo priklauso, kiek ilgai dar tęsis tokia neapibrėžta situacija, kai AT pirmininkas nebeturi įgaliojimų, bet dar nėra atleistas iš pareigų.
 
Jis leido suprasti neketinąs pats paskatinti parlamentarus svarstyti šį klausimą.
 
V.Greičius tikino su išrinktąja prezidente Dalia Grybauskaite dar nekalbėjęs apie tai, ar jis galėtų būti teikiamas Seimui skirti dar vienai kadencijai AT pirmininko poste.
 
V.Greičiaus įgaliojimai AT vadovo pareigose baigėsi dar pernai liepos 8 dieną, tačiau Seimas kelis kartus atmetė arba atsisakė svarstyti Prezidento Valdo Adamkaus dekretą, siūlantį atleisti AT pirmininką.
 
Konstitucinis Teismas neseniai paskelbė, kad Seimas privalo balsuoti už AT pirmininko atleidimą iš pareigų, jeigu iš tikrųjų jo kadencija šiame poste yra pasibaigusi. Nors paskelbta, kad nepriimdamas tokio sprendimo Seimas pažeidžia Konstituciją, jokių sankcijų parlamentarams dėl to neįmanoma pritaikyti.