„Šiai dienai yra apie 20 kilometrų. Bet, vėlgi, reikia turėti mintyje, kad tai yra 20 kilometrų šešiomis eilėmis, ir patiesti ją yra lėtesnis procesas, nei įsivaizduojama. Planuojame procesą tęsti tol, kol įmonė, su kuria yra sudaryta sutartis dėl fizinio barjero statymo, perims visą procesą iš mūsų žinios. Sinchronizuosime darbus taip, kad mūsų pusėje darbai nesustotų, – LRT radijui antradienį sakė V. Dmitrijevas.

Jis priminė, kad toliau planuojama fizinė tvora pasienyje su Baltarusija bus ne žemesnė, nei trys metrai, dalis jos bus ir po žeme, saugantis nuo patekimo pasikasant per apačią. Pradžioje barjeras bus tiesiamas pavojingiausiuose ruožuose, apimančiuose maždaug 100 kilometrų.

Laikysimės apgręžimo politikos, tada tiesime koncertiną, kuri, iš tikrųjų, netgi stipriai pristabdo procesą. Šalia koncertinos bus tvora trijų arba beveik keturių metrų, priklausomai nuo reljefo. 

Anot jo, iki kol bus baigtas barjeras, migrantus pasienyje toliau apgręžinės pareigūnai.

„Laikysimės apgręžimo politikos, tada tiesime koncertiną, kuri, iš tikrųjų, netgi stipriai pristabdo procesą. Šalia koncertinos bus tvora trijų arba beveik keturių metrų, priklausomai nuo reljefo. Manau, bus efektyvus sprendimas“, – teigė jis.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.