„Vidaus reikalų ministerijos požiūris, kad iš esmės infrastruktūros valdytojai turi labiau įsitraukti į saugumo klausimus. Tai yra ne tik planų derinimas, bet ir konkrečių priemonių pirkimai, užtikrinimas, kad jos veiktų“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė V. Dmitrijevas.

„Bet vėlgi suprasti, kad galime viską įsigyti iš mūsų (valstybės – BNS) biudžeto, irgi nesigauna“, – pridūrė viceministras.

Jo teigimu, šiuo metu su Energetikos ministerija bei infrastruktūros valdytojais tariamasi dėl papildomų techninių sprendimų, tarp kurių – žmogiškųjų išteklių panaudojimas stebint infrastruktūros aplinką.

„Šiandien mes taip pat kalbame apie darbo grupės išvadų įgyvendinimą, kurios leis užtikrinti, kad mes turėsime ne tik rizikos analizes, bet ir grėsmių lygius. Atsižvelgiant į esamas rizikas jie bus keliami, o reakcija stiprinama tokiu būdu, kad analizuosime aplinką, kelsime grėsmės lygį, jei to reikės“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva ir jos žmonės yra saugūs, tačiau reikalauja nuolatinio institucijų dėmesio.

„Mes turime karą Ukrainoje, turime Rusiją ir Baltarusiją su neprognozuojamais veiksmais ir tas grėsmės lygis yra toks, kuris reikalauja institucijų dėmesio. (...) Tačiau saugumo lygis Lietuvoje yra pakankamas, kad žmonės jaustųsi saugiai“, – teigė viceministras.

Reaguodami į incidentą Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su regiono šalių kolegomis Vilniuje aptarė kritinės infrastruktūros apsaugą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas praėjusią savaitę sakė, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos SGD terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.