Šią pertvarką kritikuoja dalis opozicijos ir valdančiųjų atstovų, piketą prie parlamento rengia VST pareigūnai.

Vyriausybė siūlo Seimui panaikinti VST kaip atskirą tarnybą, įtraukiant ją į policijos sistemą. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, ši tarnyba policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

A. Bilotaitės teigimu, ši funkcija VST prijungus prie policijos ne tik nenukentėtų, o būtų stiprinama.

„Manome, kad mūsų sprendimas konsoliduoti Viešojo saugumo tarnybos kovinį potencialą, kovinį pasirengimą su policijos analitiniais gebėjimais, ta sinergija mums duos rezultatą, tad nacionaline saugumo prasme tapsime gerokai stipresni“, – trečiadienį žurnalistams Seime tvirtino ministrė.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, jeigu VST būtų prijungtas prie policijos.

Pertvarkai nepritariantys VST pareigūnai ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rengia protesto akciją „Nežaiskite su likimais“.

Planuojama, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuojamoje akcijoje dalyvaus apie 50 pareigūnų.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.