„Mes esame dabar toje stadijoje, kada galime pasirinkti užsieniečius, kokie atvyks į Lietuvą“, – penktadienį LRT radijui sakė ji.
Viceministrės teigimu, Lietuva galės rinktis, kad priimami asmenys atitiktų nacionalinio saugumo kriterijus.
Anot jos, svarstoma atsivežti šeimas, o ne pavienius asmenis.
„Manome, kad geriausia būtų, jog atvyktų šeimos (...) Tai reiškia, jeigu šeimos po dešimt žmonių, tai atsivežti galėsime tik penkias šeimas, 5x10 – tai 50, ir kvota yra išlaikyta“, – tvirtino A. Ščerbaitė.
Ji pažymėjo, kad atvykusių užsieniečių integraciją apmokės Europos Komisija.
Mes esame dabar toje stadijoje, kada galime pasirinkti užsieniečius, kokie atvyks į Lietuvą.
„Už atvykusius migrantus mums mokės Europos Komisija, kad jie atvyksta, integracinis paketas irgi bus apmokėtas Europos Komisijos lėšomis. Vidutiniškai vienas užsienietis kainuos 12 tūkst. eurų, tai yra jo integracija čia Lietuvoje“, – pranešė viceministrė.
BNS rašė, kad pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką už tą dalį užsieniečių, kurių nepriims.
Vyriausybė praėjusių metų gruodį nusprendė, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę – susimokės.
Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, kasmet šis pasirinkimas bus peržiūrimas.
Anot jo, pirmi migrantai į Lietuvą turėtų atvykti kitąmet.
Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
Migracijos departamento pateikiamais gegužės duomenimis, šalyje iš viso registruota per 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.
(be temos)