Vienišiems ir negalintiems savimi pasirūpinti Lietuvos seneliams ar jais besirūpinančioms organizacijoms pagalbą teikia tik 8,4 proc. Lietuvos gyventojų.

39 proc. šių gyventojų mano, kad šiais žmonėmis turi pasirūpinti valstybė, 36 proc. argumentuoja galimybių padėti stoka.

Tokie duomenys paaiškėjo po Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) inicijuoto tyrimo, kurį šių metų lapkričio 7–16 d. atliko tyrimų bendrovė RAIT. Tyrimo metu buvo apklausiami 15–74 m. amžiaus respondentai, pranešė nacionalinis transliuotojas.

Tyrimas, kuriame buvo klausiama apie savanorišką nematerialinę ir materialinę pagalbą vienišiems seneliams, parodė, jog beveik 19 proc. apklaustųjų stokoja laiko, dar 14 proc. respondentų akcentuoja informacijos apie remtinus žmones ir organizacijas trūkumą, o šiek tiek daugiau nei 10 proc. teigia pagalbos neteikiantys dėl to, kad asmeniškai nepažįsta žmonių, kuriems reikia pagalbos.

„Apklausos duomenys atskleidė, kad Lietuvoje žmonės dar nėra įpratę teikti savo paramą, materialinę pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Egzistuoja suvokimas, kad tuo turi pasirūpinti valstybė. Be to, žmonėms tikrai trūksta informacijos, o gal net įgūdžių tai daryti. Taip pat galima teigti, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų neturi galimybių paremti kitus, nes patys gyvena pakankamai vargingai“, – tyrimo rezultatus komentavo RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Maltos ordino, kurio pagalbos tarnyba veikia ir Lietuvoje, ambasadorius Lietuvoje grafas Douglas von Saurma-Jeltschas sako, kad Vakarų šalyse, nepaisant valstybės paramos pagyvenusiems žmonėms, užtikrinančios daug geresnes gyvenimo sąlygas nei Lietuvoje, pagalbą seneliams teikia nepalyginamai daugiau žmonių.

„Visuomenėje svarbiausias ne pinigų kiekis, o bendruomeniškumas, atsakomybė ir noras rūpintis ne tik savimi. Vakaruose yra įprasta dalį savo laiko ar lėšų skirti visuomeninei veiklai, kas duodančiajam suteikia ir daugiau gyvenimo prasmės, ir malonumo. Lietuvoje vis dar daug susvetimėjimo, individualizmo“, – sako D. Saurma-Jeltschas.