Tokį paaiškinimą antradienį ji pateikė gavusi klausimų iš savivaldybių dėl sausį įsigaliojusių Vyriausybės atnaujintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

„Mokyklos III gimnazijos klases galės formuoti vėlesniais metais, jei susirinks reikiamas 21 mokinio skaičius. Net ir kurį laiką neformuojant III-IV gimnazijos klasės, mokykla galės išlikti gimnazija“, – nurodo ministerija.

ŠMSM taip pat primena, kad pagal galiojančias išimtis po vieną trečią ir ketvirtą klasę, kuriose yra tik po 12 mokinių, sudaryti galima vienintelėje savivaldybės teritorijoje arba savivaldybės centre veikiančioje gimnazijoje, taip pat gimnazijoje tautinių mažumų kalba, lietuvių kalba Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Tai taip pat galima padaryti gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis, gimnazijos skyriuje ar filiale bei jungtinėje gimnazijoje, toliau veikiančioje savo patalpose.

Sprendimus dėl gimnazijos statuso keitimo priima savivaldybės taryba.

Pasak ministerijos, geriau, kai klasėje yra bent 21 mokinys, nes tuomet galima formuoti grupes daugumai pasirinktų dalykų mokytis trečiose ir ketvirtose gimnazijos klasėse.

„Jei mokinių baigiamosiose klasėse mažai, nesusiformuoja grupės mokytis norimų dalykų ir pasirengti mažiau populiariems, pvz., fizikos, chemijos, biologijos valstybiniams brandos egzaminams“, – teigia ministerija.

Ji pažymi, kad mokyklose su mažomis klasėmis apribojamas mokinių pasirinkimas ir ateities perspektyvos.