Bendras VRM numatytas finansavimas, kurį trečiadienį svarstys darbą baigianti Vyriausybė, didėja 53,5 mln. eurų. Iš VRM pavaldžių institucijų, labiausiai, t.y. daugiau nie 9 mln. eurų didinamas Policijos biudžetas. Kitąmet Policijos departamentui numatoma 219,2 mln. eurų.

Beveik 8 mln. eurų didinamas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento finansavimas - ugniagesiams kitąmet numatoma skirti iš viso 62,5 mln eurų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai, jei pritars Vyriausybė ir naujasis Seimas, bus skirta 4 mln. eurų daugiau - 62,5 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai finansavimą numatoma didinti kiek mažiau nei milijonu eurų - beveik iki 17,4 mln. eurų. Beveik 1,7 mln. eurų daugiau turėtų gauti ir Vadovybės apsaugos departamentas - jam numatyta 12,3 mln. eurų.

Apie 140 tūkst. eurų didėja ir finansavimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT), jis kitąmet turėtų siekti 7,5 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad didžioji dalis institucijoms skiriamų lėšų - apie 18,3 mln. eurų numatyta Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui. Nepaisant to, ministerijos numatytiems prioritetams įgyvendinti trūksta 25 mln. eurų, nėra numatyta pakankamai lėšų dviem svarbiausioms sritims: Tam pačiam Vidaus tarnybos statutui, t.y. darbo užmokesčio kėlimui, pareigūnų motyvavimui ir kitoms priemonėms bei valstybės sienos apsaugos modernizavimui.

„Šiuo metu modernia technine įranga saugome 33 proc. išorinės sienos. Jei taip ir toliau finansuosime tik iš ES lėšų savo sienos įrengimą, tai moderniomis priemonėmis 2020 metais moderniomis techninėmis priemonėmis saugosime 47 proc. sienos. Iš biudžeto, labai gaila, papildomai lėšų kad ir nuo kitų metų nenumatyta. Taip pat neaišku apskritai, iki kada norėtumėme valstybėje įrengti modernias priemones visoje sienoje“, - BNS teigė ministras.

Anot jo, Estija iki 2020-ųjų yra numačiusi skirti papildomus 70 mln. eurų sienos apsaugos modernizavimui, Latvija modernizavimo galutinio termino nėra numačiusi, tačiau įsipareigojo tam skirti papildomai 60 mln. eurų.

Ministro skaičiavimu, Lietuvai norint aprūpinti VSAT modernia stebėjimo įranga iki 2020-ųjų iš šalies biudžeto reikėtų skirti apie 120 mln. arba apie 30 mln. eurų kasmet.

„Įrenginėjome 26-erius metus, jei judėsime tokiais tempais, kaip dabar, tai, ko gero, dar 30 metų įrenginėsime, kad turėtumėme 100 procentų“, - sako ministras.

T.Žilinskas sako, kad nepakanka numatytų lėšų ir Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui.

„Mūsų paskaičiavimais, dar trūksta vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui 8 mln. eurų. Buvo pažadėta, kad kai grįš biudžeto projektas pataisymams iš Seimo, tai bus ta pinigų suma surasta. Kaip bus iš tiesų - sunku pasakyti“, - sako T.Žilinskas.

Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas yra minėjęs, jog normaliam policijos funkcionavimui ir būtinosioms priemonėms papildomai reikėtų ne 9 o 18,5 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad 2016-ųjų policijos biudžetas yra apie 209,5 mln. eurų, palyginti su 2008-aisiais, jis yra per 30 mln. eurų mažesnis.

T.Žilinskas dėl dalies policijos poreikių sutinka - anot jo, papildomų lėšų reikėtų viešosios policijos mobilių ir specialiųjų padalinių aprūpinimui. Jis taip pat sako, kad finansavimo trūksta ir FNTT pinigų plovimo prevencijai stiprinti, sistemos palaikymui, kriminalinės žvalgybos palaikymui, įrangos įsigijumui, dar apie 1,5 mln. eurų reikėtų ir Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties lengviesiems šarvuočiams įsigyti.

Biudžeto projekte nežymiai mažėja finansavimas žvalgybai: Valstybės saugumo departamentui (VSD) ketinama skirti 24 mln. 609 tūkst. eurų - apie 50 tūkst. eurų mažiau, nei pernai.

Kitų metų biudžeto projektą trečiadienį svarstys Vyriausybė, jį tvirtins jau naujai išrinktas Seimas.