Tokiam sprendimui jau pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija, o nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras.

Šio objekto vertingosios savybės – archeologinė, architektūrinė, istorinė, memorialinė ir sakralinė.

„Šio komplekso Vilniaus senamiestyje archeologinis, architektūrinis, istorinis, memorialinis ir sakralinis reikšmingumas yra neabejotinas“, – teigiama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime.

Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanos yra po žeme sostinės senamiestyje, Žydų gatvėje.

Mūrinė sinagoga Vilniuje pastatyta XVII amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas. Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dauguma meno vertybių iš sinagogos išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą ji smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis-darželis.

2020 metais Vyriausybė Didžiosios sinagogos bei mikvių liekanas perdavė valdyti Geros valios fondui.

Šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė su valstybės institucijomis kuria sinagogos atgaivinimo koncepcijas.

„Paveldo komisija tikisi, kad valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas suteiks šiam procesui reikalingą postūmį“, – teigiama komisijos pranešime.