Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad argumentus dėl žalos aplinkai įgyvendinant energetikos projektus gali skatinti Rusija, siekianti neprarasti monopolio Lietuvoje.
Tai ministras kalbėjo trečiadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje apie skalūnų dujas, atsakydamas į klausimą, kaip visuomenė vertina galimą skalūnų dujų gavybą, kuri visame pasaulyje sulaukia kritikos iš aplinkosaugos atstovų.
Europos šalys neturi bendros nuomonės dėl skalūnų dujų, kurių pramonė smarkiai auga Jungtinėse Valstijose. Kritikai sako, kad uolienų skaldymas siekiant išgauti dujas labai kenkia aplinkai.
"Labai dažnai aplinkosaugos ir energetikos klausimai pasitelkiami politiniams tikslams, bandant užkirsti kelią rinkos sukūrimui", – kalbėjo A.Sekmokas.
"Lietuva kasmet sumoka daugiau nei milijardą eurų savo Rytų kaimynei už energetikos išteklius. Žinoma, dedama daug pastangų, kad šis pinigų srautas išliktų", – pridūrė ministras.
Jo nuomone, Lietuvos visuomenė kol kas labai mažai žino apie skalūnų dujų gavybos poveikį aplinkai.
Ministras sakė tikįs, kad Užsienio reikalų, Energetikos ministerijų ir JAV ambasados Vilniuje trečiadienį surengta tarptautinė konferencija leis geriau įvertinti situaciją ir kalbėti "apie realybę, o ne spekuliacijas".
"Įgyvendinus tokius projektus kaip skalūnų dujos, nauja atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas, pinigų srautai į Rytus pasikeis ar išnyks. Tai suteiks daug galimybių vietos ekonomikai, vietos žmonėms, kurti darbo vietas Lietuvoje", – kalbėjo ministras.
"Taigi manau, kad šie klausimai labai dažnai keliami siekiant sukompromituoti mūsų pastangas pasiekti energetinę nepriklausomybę, tiekimo saugumą ir sukurti energetikos rinką. Monopolis bando išsaugoti pozicijas, todėl jie išnaudoja visas galimybes, įskaitant žiniasklaidą", – teigė A.Sekmokas.
Prancūzija tokius projektus jau įšaldė, tačiau Lenkija entuziastingai ketina plėtoti skalūnų dujų gavybą.
Manoma, kad nemažai skalūnų dujų išteklių yra ir Lietuvoje. Lenkijos įmonė "Lotos" dar šiemet ketina atlikti bandomuosius gręžinius jai priklausančiuose telkiniuose. Pavasarį Lietuva ketina skelbti tarptautinį konkursą ir dėl telkinių, esančių prie Karaliaučiaus srities.
A.Sekmoko teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad Lietuvoje glūdi apie 100 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, jų vertė pagal dabartines kainas sudaro apie 35 mlrd. eurų. Tiek dujų patenkintų Lietuvos poreikius 30–40 metų.
Pasak energetikos ministro, Baltijos šalys taip pat galėtų būti gera rinka Lenkijos skalūnų dujoms, kurios sudarytų konkurenciją "Gazprom" tiekiamoms dujoms.
Ministras kalbėjo, kad tokia situacija gali skatinti Lenkiją tiesti dujų jungtį į Lietuvą.
"Baltijos šalys galėtų būti įdomi rinka. Skalūnų dujos, išgaunamos Lenkijoje, sprendžiant iš skalūnų dujų kainų Jungtinėse Valstijose, galėtų būti konkurencingos "Gazprom" dujoms", – BNS per konferencijos pertrauką sakė A.Sekmokas.
Lenkijos valdžia tikisi 2014 m. pradėti komercinį skalūnų dujų išgavimą. Ekspertai skaičiuoja, kad šalyje esančių skalūnų dujų pakaktų šalies poreikiams 300 metų patenkinti.
Lietuva ir Lenkija planuoja po ketverių metų pradėti statyti dujų vamzdį, kuris sujungtų Baltijos šalis su likusios ES rinka.
Šiuo metu Lietuva visas dujas perka iš Rusijos koncerno "Gazprom".
Naujausi komentarai