Kaunas – vėl festivalių miestas. Du tarptautiniai festivaliai vienu metu, miesto meras jau gūžčioja pečiais dėl tokios kultūros koncentracijos, o ir publikai sunku visur spėti. Tarptautinis šokio festivalis jau 22-asis, tvirtai stovi ant bėgių ir nuo jų nulėkti neleis neišsenkantis Birutės Letukaitės entuziazmas. O Tarptautinis Kauno kino festivalis tik šeštasis ir jam išgyventi vis dar sunku.

ES institucijos festivalį pripažįsta, skiria šiek tiek lėšų, o vietiniai fondai kartais linkę užsimerkti. Kauno savivaldybė skyrė 30 tūkst. litų. Palyginkime su 170 tūkst, litų Kauno kino studijai, kuri ir kinui, ir žiūrovui yra nepalyginamai mažiau svarbi. Vienas potencialių rėmėjų reikalavimų Kauno kino festivaliui yra lankomumas. Kaip jį užtikrinti, kai rengėjai reklamai negali išleisti nė lito, nes to lito neturi? Belieka kliautis žiniasklaida ir bevieliu telegrafu – iš lūpų į lūpas. Tiesą sakant, festivalis patiria tam tikrą spaudimą iš didžiųjų Vilniaus kino festivalių (gaunančių gerokai didesnį finansavimą, todėl leidžiančių sau elgtis kiek arogantiškai). Kreivai žiūrima į kai kurių filmų demonstravimą Kaune, abejojama ar intelektualiems filmams Kaune atsiras žiūrovų. Tarsi Kaune gyventų vien serialų mėgėjai. O tų žiūrovų ima ir atsiranda, toli gražu ne visus čia težavi holivudiniai specialieji efektai.

Kai kurie festivalio seansai vyksta „Romuvoje“ ir apsalusi publika jau šimtąjį kartą viltingai šnabžda, kad gal „Romuva“ atgimsta. Tai panašus dalykas, kaip pamatyti komos ištiktą žmogų, judinantį vieną pirštą. Kai iš tikrųjų atgims, tuomet ir džiaugsimės, o proginiai ten vykstantys renginiai tik pabrėžia aplink juos tebetvyrančią tuštumą.

Kaune kai kas ir filmuojama, štai kažkokie ispanai čia filmuoja pabėgėlių stovyklą. Negi Kaunas vien tam tetinkamas? Atminty iškyla laikai, kai sovietai čia filmuodavo užsienį arba lietuviai – prieškarį. Dar atminty kadras iš sovietinio superhito „Taboras žengia į dangų“ (kažkas tarp E.Kusturicos ir indų filmo): Kauno („vaidinančio“ Besarabijos miestą) Rotušės aikštėje kartuvės, ruošiamasi karti pagrindinį herojų. Staiga atšuoliuoja pastarojo žirgas, herojus šoka ant jo ir pabėga.

Gal taip atsitiks ir su Kauno kino festivaliu. Kad ir kiek jį ruoštųsi karti – šoks ant žirgo ir išsigelbės. Dideliam žiūrovų džiaugsmui.