Politologai prognozuoja, kad tarp 12 politikų, kuriuos rinkėjai deleguos į Europos Parlamentą (EP), pateks Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė.

Taip pat buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, po apkaltos nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskihas ir „Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis.

Nepatenkinti, bet remia

„Tai - labai įdomus reiškinys. Daugelis žmonių nėra patenkinti dabartine Lietuvos Vyriausybe, kuriai vadovauja konservatoriai, tačiau būtent juos nemaža rinkėjų dalis ir palaiko. Mes esame savotiška paradoksų šalis.

Galima pasižiūrėti į tai ir truputėlį kitaip. Aktyvioji piliečių dalis neblogai žino apie Europos Parlamento veiklą. Jie galbūt ir neblogai atskiria, ką, tarkime, tie patys konservatoriai atlieka Europos Parlamente, nepainiodami to su jų darbais mūsų šalyje“, - svarstė politologė Lidija Šabajevaitė.

Ji pabrėžė, kad „norėtųsi, jog mūsų piliečiai labiau domėtųsi Europos Parlamentu ir daugiau žinotų apie jo funkcijas“.

„Norėtųsi, kad vis dėlto žinotų ir labiau atkreiptų dėmesį į tai, koks yra jėgų santykis Europos Parlamente, ir ką siūlo, sakykime, labiau konservatyvios partijos, socialdemokratinės ar kitų partijų frakcijos.

Nes šiandien, krizės akivaizdoje, vis dėlto reikia peržiūrėti kai kuriuos bendriausius dalykus, susijusius su tolesne kapitalistinės ekonomikos raida. Tai štai, jeigu rinkėjai į tai atkreiptų dėmesį, aš manau, kad dauguma jų turėtų balsuoti už socialdemokratų iškeltus kandidatus, bet, kaip rodo apklausos, atliktos Lietuvoje, kol kas pirmauja konservatoriai“, - dėstė pašnekovė.

L.Šabajevaitės nuomone, visuomenės simpatijas yra užsitikrinęs Vytautas Landsbergis.

Politologė taip pat pastebėjo, kad gana tikėtina, jog į Europos Parlamentą pateks Algirdas Paleckis.

„Jis taip pat dirbo ir stengėsi apie tuos visus darbus informuoti visuomenę, ir manau, kad nemaža dalis visuomenės jį žino“ - sakė L.Šabajevaitė.

EP mato buvusius europarlamentarus

Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad daugiausia šansų patekti į Europos Parlamentą turi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos kandidatai.

„Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė. Jie buvo europarlamentarais ir jų šansai didžiausi“, - teigia pašnekovas.

A.Kulakausko nuomone, visos likusios partijos geriausiu atveju gali gauti po vieną ar du mandatus Europos Parlamente.

„Praktiškai vienam mandatui reikia, kad sąrašas gautų bent 8 proc. balsų. Nebent daug partijų nesurinktų tų 8 proc., tada užtektų daugiau negu 5 proc.  Tėvynės Sąjunga turi stabilų ir drausmingą rinkėjų ratą, pakankamai rinkėjų, kad patektų į Europos Parlamentą ir gautų nemažai vietų, turi ir socialdemokratai. O kitos partijos balansuos ant ribos“, - prognozavo A.Kulakauskas.

Pas V.Landsbergį - bilietas į EP

Politologas Algis Krupavičius mano, kad Europos Parlamento rinkimuose daugiausia galimybių ir rinkėjų palankumo sulaukti turi trys partijos.

„Galėtume išskirti Tėvynės Sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Toliau, matyt, sektų partija „Tvarka ir teisingumas“ ir, ko gero, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pirmieji numeriai partijų sąrašuose, matyt, ir turi didžiausias galimybes“, - dėstė pašnekovas.

Kaip ir kiti lrt.lt pašnekovai, A. Krupavičius įvertino Vytauto Landsbergio galimybes. „V.Landsbergis beveik turi garantuotą bilietą į Europarlamentą. Didelė tikimybė, kad jį gaus ir V.Blinkevičiūtė. R.Paksas irgi kišenėje, ko gero, turi bilietą. V.Uspaskichas taip pat turi nemenkas galimybes būti išrinktas“, - prognozavo politologas.

Pasak A.Krupavičiaus, jeigu antrasis prezidento rinkimų ratas sutaps su rinkimais į Europarlamentą, aktyvumas (į Europos parlamentą - lrt.lt) bus didesnis, bet vargu ar galima laukti didesnio negu 50 proc. rinkėjų dalyvavimo šiuose rinkimuose.

Sėkmę lems partijų pozicijos tam tikrais klausimais

Politologo Mindaugo Jurkyno nuomone, prognozuoti Europos Parlamento rezultatus galima remiantis dviem požymiais.

„Didžiausias galimybes, kokios partijos pateks į Europos Parlamentą, galima dėlioti pagal, pirma, nuomonių apklausas, kadangi jos yra atstovaujančios proporcinį atstovavimą (skirtingai nei Seimo rinkimuose, kadangi Seimas renkamas ne tiek pagal partijų sąrašus, kiek pagal kandidatus vienmandatėse).

Kitas veiksnys yra partijų veikla ir jų pozicijos tam tikrais klausimais“, - teigė pašnekovas.

Pasak M.Jurkyno, kol neprasidėjo rinkimų kampanija į Europos Parlamentą, galima tiktai hipotetiškai spręsti, kokias problemas partijos akcentuos.

„Aš manau, kad bus minimos tiek Europos Parlamento galios, tiek Lietuvos valstybės galimybės Europos Sąjungoje, Lisabonos sutarties perspektyva.

Neišvengiamai aktualijos bus nukreiptos ir į Lietuvos vidaus politiką, kadangi dalyvavimas Europos Sąjungoje yra susijęs tiek su užsienio, tiek su vidaus politika. Manau, kad neliks nepaminėti tiek energetinio saugumo klausimai, tiek būdai, kaip kovoti su finansų ir ekonomine krize“, - spėjo M.Jurkynas.