Pereiti į pagrindinį turinį

V.Landsbergis teigia, kad Lenkija tiriant Smolensko tragediją per daug pasitikėjo Rusija

2011-03-08 12:07
V.Landsbergis teigia, kad Lenkija tiriant Smolensko tragediją per daug pasitikėjo Rusija
V.Landsbergis teigia, kad Lenkija tiriant Smolensko tragediją per daug pasitikėjo Rusija / Scanpix nuotr.

Ieškodama tiesos apie Smolensko tragediją, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, Lenkija padarė didelę klaidą, sako europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

"Lenkijos valdžia turėtų pripažinti padariusi didelę klaidą. Tai labai gerai matyti iš MAK ataskaitos. Žinoma, sunku to tikėtis, nes tai tikriausiai būtų susiję su politinėmis pasekmėmis. Bet, mano manymu, klaida padaryta, ir tai faktas", - interviu "Gazeta Polska" sakė V.Landsbergis.

Anot jo, Lenkijos valdžia po katastrofos galėjo siekti dviejų tikslų: lenkų visuomenės vidaus konsolidacijos ir kiek įmanoma didesnio valstybės dalyvavimo nagrinėjant šį įvykį.

"Iš pradžių, kad ir skubotai, apmąstyti visas galimybes, ir tik po to informuoti apie tai lenkus, bet nesėsti iškart su Vladimiru Putinu. Reikėjo ištirti įvairias teisines galimybes, patikrinti variantus. Net jei V.Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pateikė pasiūlymą, derėjo jį apsvarstyti, o ne iš karto priimti. Tai buvo klaida. Kyla klausimas, kodėl reikėjo taip daryti? Rodyti draugystę ir santaiką su Rusija? Čia jaučiamas pataikavimas", - teigė europarlamentaras interviu, kurį antradienį skelbia "Lietuvos žinios".

"Galima buvo tiesiog pasakyti, kad apsvarstysime rusų pasiūlymą, bet kol kas siunčiame lenkų ekspertus, tegul jie dirba kaip normalūs prokurorai, tegul renka įrodymus, medžiagą, parodymus. Net susigrąžinus aukų kūnus buvo galima dar daug padaryti, susirinkti savo įrodymus. Bet tikriausiai nebuvo pasinaudota šia galimybe, uždraudus atidaryti karstus. Rusai uždraudė - lenkai pakluso", - kalbėjo V.Landsbergis.

Anot jo, Lenkija pastaraisiais metais pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu.

"Tai matoma. Ir dar daugiau, vykdant šį pakeitimą L.Kaczynskis buvo didelė kliūtis, kuri tai stabdė, o jeigu būtų gyvenęs, būtų stabdęs ir toliau. Tą gana aiškiai matau ne tik iš savo perspektyvos, todėl tai leidžia daryti įvairias prielaidas, išvedžiojimus. Deja, jie pasitvirtino kai kuriuose Vakarų ir ne tik Vakarų spaudos komentaruose, kai buvo sakoma: "Tai didelė tragedija, tačiau dabar bus lengviau bendradarbiauti su Rusija." Taip... L.Kaczynskis buvo kliūtis, vykdant šiuos planus", - teigė europarlamentaras.

V.Landsbergis sakė, kad Lietuvai dėl šios lenkų tragedijos buvo labai skaudu.

" L.Kaczynskis čia buvo priimamas ir laikomas draugu. Protingesniu draugu ir geriau nusiteikusiu dėl Lietuvos nepriklausomybės, nei kai kurie kiti Lenkijos valdžios atstovai. Jau seniau, nuo tam tikro laiko, buvo justi, kad požiūris į mus keičiasi į blogąją pusę. Dabar netekome didžiausio draugo Lenkijoje", - teigė jis.

"Mes pritarėme jo (L.Kaczynskio - BNS) tikslams. Mes buvome su juo, kai jis reikalavo išsaugoti Lenkijos teises ir interesus Europoje, kai reikalavo iš Rusijos vienodo mūsų šalių traktavimo. Už tai jo nemėgo Vokietijoje, buvo kritikuojamas jų spaudoje. Tačiau labiausiai nemylimas buvo Maskvoje", - kalbėjo V.Landsbergis.

"Tik pagalvokite, atskrenda gretimos šalies prezidentas ir niekas jo nelaukia. Nei prezidentas, nei premjeras, tik giltinė... Sveiki atvykę... Ir viskas. Tokį vaizdelį turiu galvoje, nemalonų vaizdelį. Bet kaip jo atsikratyti? Juk tai ne koks nors vaivada skrido į Smolenską, ten buvo prezidentas ir visas šalies elitas. O niekas jų nelaukė... Toks Rusijos pasitikimas rodė demonstratyviai neigiamą ir žeminantį požiūrį į vizitą. Jei L.Kaczynskis nebūtų žuvęs, turėtų pajausti, kad nėra pageidaujamas. Būtų turėjęs jaustis įžeistas, ir anie to siekė", - tvirtino europarlamentaras.

V.Landsbergis teigė, jog Europos Parlamento Smolensko bylos tyrimas nedomina.

"Reikalas susijęs su svarbiais Sąjungos politikais, kurie ten žuvo, ir aukštais NATO karininkais. Tai įpareigoja šias institucijas išsiaiškinti situaciją. Katastrofa buvo ne tik Smolensko, bet ir Europos bei NATO lygmens. Įranga, kodai... Formulavome tai savo pokalbiuose. Ir ką girdėjome? Nieko. Kiltų tolesni klausimai - o kam? Tai atrodytų kaip pasitikėjimo Maskva stoka. O juk Rusija pasitikime, tiesa?" - sakė jis.

Praėjusių metų balandžio 10 dieną Lenkijos prezidento lėktuvas patyrė katastrofą prie Smolensko. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų