Vokiečiai stiprina Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėseną

Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.

Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).

Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter" nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter" – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.

Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.

Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.

Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „Red Hawk"), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.

Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų.

2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.

Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.