Jo teigimu, su šarvuočių gamintojais buvo iš naujo sutarta dėl jų pristatymo grafiko bei dėl neseniai identifikuotų trūkumų pašalinimo.

„Mes norime, kad iš Vokietijos mus pasiektų „Boxeriai“, kuriuose bet kokie jau iki šiol identifikuoti trūkumai jau būtų pašalinti“, – ketvirtadienį Žinių radijo laidoje sakė ministras.

Anot jo, situaciją apsunkino ir pandemija, kuri sutrukdė į Lietuvą atvykti Vokietijos ir Izraelio specialistams.

„Dabar situacija, kiek man žinoma, yra realiai pasikeitusi ir per pusę metų mes turėsime didžiąją dalį šio pajėgumo, veikiančio taip, kaip buvo sumanyta“, – teigė A. Anušauskas.

Dabar situacija, kiek man žinoma, yra realiai pasikeitusi ir per pusę metų mes turėsime didžiąją dalį šio pajėgumo.

Tiesa, ministras teigė, kad šiuo laikotarpiu Lietuvoje dar nebus visų 88 anksčiau užsakytų kovos mašinų, jų atvyks „šiek tiek mažiau“.

„Šiek tiek pataisėme ir sutarties sąlygas į mums naudingesnes, kad technika, nauja technika, kurią, kaip taisyklė, reikia išbandyti, ji pasiektų mus tokia, kad mes ją galėtume iš karto naudoti“, – aiškino ministras.

Kovo pradžioje Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad buvo surengtas susitikimas su pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ projekto įsigijimą vykdančios tarptautinės organizacijos OCCAR, mašinas gaminančio konsorciumo ARTEC ir vieno iš gamintojų „Krauss-Maffei-Wegmann“ (KMW) vadovais.

Tuomet teigta, kad susitikime buvo aptarta projekto eiga, klausimai, susiję su šarvuočių terminais, pastebėtais techniniais trūkumais.

„Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ yra prioritetinis Krašto apsaugos ministerijos projektas, kuriuo įgyvendinamas vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo etapų. Pirmosios mašinos Lietuvą pasiekė prieš pusantrų metų, tačiau dėl COVID-19 pandemijos jų pristatymas atsilieka nuo numatyto grafiko. Tokie pristatymo tempai mūsų šiandien netenkina“, – tąkart teigė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Lietuvos kariuomenei pirmosios vokiškos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, kurios Lietuvoje vadinamos „Vilkais“, oficialiai perduotos 2019-ųjų liepos pradžioje.

Kovos mašinų tiekimas strigo jau kelis kartus, pristatyti buvo vėluojama ir pirmąsias dvi kovo mašinas, ir turėjusias atvykti vėliau. Pradėjus jas naudoti taip pat buvo pastebėta ir trūkumų, kurių taisymas dar kartą buvo atidėjęs pristatymą.

Tai – brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, kainavęs per 385 mln. eurų. Iš viso įsigytos 88 tokios kovos mašinos, jos turėjo būti pristatytos iki 2021 metų. Jų kovinį bokštelį gamina Izraelio įmonė, patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.

Šarvuočiais bus aprūpinti du brigados „Geležinis Vilkas“ batalionai Rukloje ir Alytuje.