Berlynas nepatenkino Lietuvos prašymo aprūpinti jos ginkluotąsias pajėgas moderniomis šarvuotosiomis kovos mašinomis, argumentuodama, kad ta technika reikalinga Vokietijos kariuomenei, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Nepatenkino Lietuvos prašymo

Dienraštis „Die Welt“ citavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovą, kuris sakė, kad Berlynas sveikina Lietuvos pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, šiuo metu turinčias apie 300 pasenusių JAV gamybos vikšrinių šarvuotųjų transporterių M113.

Tačiau jis pridūrė: „Nenumatome perduoti Lietuvai šarvuotųjų transporterių, šiuo metu naudojamų bundesvero, arba parduoti mašinų, kurių norima įsigyti per kelerius ateinančius metus.“

Kaip rašo „Die Welt“, Lietuva siekė gauti iš Vokietijos ratinių šarvuotųjų kovos mašinų „Boxer“ pagal tarpvyriausybinį sandorį, kuris leistų išvengti daug laiko reikalaujančių ginklų eksporto procedūrų, jeigu tos mašinos būti perkamos tiesiogiai iš gamintojų – bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“. Leidinio duomenimis, Lietuva prašomas šarvuočių skaičius buvo „dviženklis“.

Federalinės vyriausybės sprendimą kritikavo kai kurie politikai iš valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos (SPD),

„Esame labai suinteresuoti, kad NATO partneriai didintų savo pajėgumus Baltijos regione“, – sakė SPD atstovas Raineris Arnoldas.

CSU atstovas Florianas Hahnas (Florijanas Hanas) atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys jaučiasi nesaugios, padidėjus įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje. Jis pripažino, kad Aljansas pagal susitarimą su Rusija yra įsipareigojęs nedislokuoti didelių karinių pajėgų Rytų Europoje, bet pridūrė, kad „neperžengiant šio slenksčio, turėtume daryti viską, ką galime, kad padėtume savo partneriams“, rašo „Die Welt“.

„Tokioje padėtyje esame raginami kiek įmanoma palaikyti mūsų NATO ir ES partnerius Baltijos regione. Taip pat apima (ginkluotės) įsigijimo projektus, tokius kaip šarvuotųjų transporterių „Boxer“ įsigijimas“, sakė F.Hahnas.

Universalūs ratiniai šarvuotieji transporteriai „Boxer“ laikomi moderniausiomis pasaulyje šio tipo karinėmis mašinomis. Jie gali būti naudojami kariams transportuoti, kaip mobilios vadavietės, taip pat kaip šarvuotosios kovos mašinos.

Rinksis iš dar devynių pasiūlymų

Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vokietijos žiniasklaidai sekmadienį paskelbus, jog Vokietija atsisako parduoti Lietuvai šarvuočius „Boxer“, J.Olekas BNS sakė, kad ministerija kol kas neturi oficialios informacijos apie tokį bendrovės atsisakymą parduoti ginkluotę.

„Kol kas turime kompanijos pateiktą prašymą parduoti tą ginkluotę. Mes svarstymų, ar pirksime būtent tą ginkluotę, kol kas nesame atlikę. Tai jei ji nebus pateikta, bus pateiktos kitos devynios, rinksimės iš devynių. Nežinau, jei ji būtų, ar mes ją rinktumėmės, nes kol kas galutinio sprendimo nesame priėmę“, - BNS sakė J.Olekas.

„Mes tikrai turėsime gerų pasirinkimų, tai tikrai nėra vieninteliai, iš ko mes renkamės“, - pridūrė ministras.

Kaip skelbia vokiečių sekmadieninis leidinys „Welt am Sonntag“, Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, jog artimiausiais metais šalis neparduos Lietuvai šarvuočių. Ministerija nurodo, kad gaminant naujus šarvuočius prioritetas bus teikiamas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad Lietuva planavo įsigyti „dviženklį skaičių“ kovos mašinų ir sėkmingų derybų atveju sandėris būtų vykdomas ne tarp Lietuvos ir šarvuočių gamintojo, tačiau tarp abiejų šalių vyriausybių, siekiant išvengti sudėtingų procedūrų.

Tačiau J.Olekas BNS tvirtino, kad Lietuva su Vokietijos gynybos ministerija tiesiogiai iki šiol derėjosi tik dėl galimo artilerijos sistemų, t.y. šarvuotų haubicų (PzH) 2000 įsigijimo ir artimiausiu metu laukia oficialaus atsakymo. Tuo metu savo pasiūlymą dėl šarvuočių Lietuvai kartu su dar devyniais gamintojais esą yra pateikusi pati Vokietijos bendrovė tiesiogiai.

„Mes nekalbame apie „Boxer“ pirkimą apskritai, prašymų pirkti „Boxer“ mes niekam nepateikėme - mes ieškome pėstininkų kovos mašinų, ir iš pasiūlymų išsirinksime, ką pirkti. (...) Kol kas mes kalbėjome tik apie kompanijas, esame paprašę gamintojų, kad jie atsiųstų pasiūlymus. Gal galėtų vykti sandoris (ir tarpvyriausybiniu lygmeniu), bet apie tai kol kas nieko nebuvo šnekėta“, - sakė jis.

Ministras sakė, kad galutiniai sprendimai įsigijant šarvuočius bus priimti „dar šiemet“.

Pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas, pulkininkas Romualdas Petkevičius BNS taip pat patvirtinio, kad Lietuva dėl šarvuočių įsigijimo nesidera nei su Vokietijos vyriausybe, nei su pačia bendrove.

„Lietuvos Krašto apsaugos ministerija jokių papildomų užklausimų nei Vokietijos vyriausybei, nei pačiai kompanijai dėl pėstininkų kovos mašinų nėra išsiuntusi. Toliau vyksta rinkos analizė tų dokumentų iš visų dešimties potencialių gamintojų, kurie buvo pateikti dar praėjusiais metais“, - sakė jis.

Anot projekto vadovo, šiuo metu vis dar vertinami visų gamintojų pasiūlymai ir iki kovo pabaigos ministerija ketina atrinkti keletą šarvuočių modelių - tuomet gamintojai bus prašomi atsivežti techniką į Lietuvą, kuri čia bus išbandoma.

„Atrinktus gamintojus norėsime pasikviesti į Lietuvą, kad jie atvežtų savo mašinas praktiniams bandymams ir toliau vykdysime analizę žiūrėdami į praktines pasirinktų modelių galimybes ir jų atitikimą Lietuvos kariuomenės operaciniams reikalavimams“, - informavo pulkininkas.

Jis patvirtino, kad Lietuva svarsto įsigyti „apie šimtą“ šarvuočių.

„Mes planuojame mechanizacijos programos rėmuose aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis du batalionus. Priklausys nuo batalionų konfigūracijos, bet kalbama kažkur apie šimtą mašinų“, - sakė kariuomenės atstovas.

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą - be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.

Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.