Dienos rūpestis

Vonioje - tikras gyvatynas

„Žiemą vasarą mokame už tą „gyvatę” vonios patalpose. Neaišku, kodėl, už ką… Kai gauni mokėjimo pranešimą už šilumą, akys raibsta nuo įmantrių paslaugų pavadinimų, bet labiausiai siutina „gyvatuko”, mokestis”, - „Klaipėdai“ guodėsi viena klaipėdietė.

Kodėl už „gyvatuką” mokame pasibaigus šildymo sezonui, ar negalėtų mokesčio sumažinti? Kodėl mokame vienodai, nors “gyvatuko” dydis skiriasi? Kokia “gyvatuko” įtaka buto šildymui ar karšto vandens tiekimui? Ar galima tą „gyvatę” nupjauti? Tai klausimai, į kuriuos niekas neatsako ir kitiems mūsų skaitytojams.

Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistas Algis Gaižutis paaiškino, kad „gyvatuko” mokestis (oficialiai: mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą) yra patvirtintas miesto tarybos. “Gyvatukas” ne tik šildo vonios patalpas iki 25 laipsnių, bet ir yra susijęs su karšto vandens temperatūros palaikymu.

Gyventojams reikia suprasti, kad jie moka už visą panaudotą, šilumos kiekį, o ne už jo dalį. Pagal gyvenamą plotą, sunaudotą karštą vandenį kiekvienam butui paskirstomas namo įvadinio skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis. Todėl, sumažinus „gyvatuko“ mokestį, reikėtų didinti kitas šilumos kainos dedamąsias. Čia kaip prekybos centrų akcijose: klientai masinami nupigintomis prekėmis, kurių niekas anksčiau nenorėjo, o paklausą turintys gaminiai pabranginami.

Pasibaigus šildymo sezonui, visa šiluma yra naudojama karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti. Tai „arbatinuko principas“. Jeigu norime nuolat turėti karšto vandens, neužtenka vieną kartą užvirinti vandenį: atvėsusį vėl reikia pašildyti.

Mokestis nepriklauso nuo “gyvatuko” formos ar dydžio. Dydį, formą lemia namo projektas. Jeigu “gyvatukas” susidėvi, privaloma keisti į tokį patį. Beje, nereikėtų primityviai suprasti, kad mes mokame tik už tai, kad vonioje kabo “gyvatukas”. Jis yra namo cirkuliacinės karšto vandens temperatūros palaikymo sistemos dalis.

N.Chruščiovo laikų daugiabučiuose (Kauno g., Mažajame Kaimelyje) nėra cirkuliacinės sistemos, todėl gyventojai skundžiasi, kad iš karšto vandens čiaupo ilgai teka šaltas vanduo. Už tokį atvėsusį vandenį tenka mokėti kaip už karštą. Todėl negalima atsisakyti “gyvatukų”. Daugelis gyventojų žino, kad, ilgesnį laiką nešylant “gyvatukui”, pradeda pelyti vonios patalpos.

Norintiems daugiau išsiaiškinti apie būsto šildymo reikalus reikėtų užeiti į savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus 112 kabinetą. O kas turi galimybę, tegu paskaito internete „Klaipėdos energijos“ tinklalapio www.klenergija.lt nuorodą „Klausimai ir atsakymai“.