Ji parengė ir pateikė derinti Pilietybės įstatymo pataisas, pagal kurias leidimus tarnauti užsienio valstybės tarnyboje išduotų nebe Vyriausybė, o vidaus reikalų arba krašto apsaugos ministrai pagal kompetenciją.
„Valstybei svarbu žinoti, kokiose kitose valstybėse Lietuvos piliečiai tarnauja ir kokias pareigas eina kitos valstybės tarnyboje, todėl pareiga gauti leidimą tarnauti nustatoma visiems piliečiams. Taip užtikrinami valstybės tikslai – žinoti, kur tarnauja jos piliečiai ir iš anksto užkardyti grėsmes“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Pagal projektą, leidimus tarnauti kitos valstybės tarnyboje išduotų vidaus reikalų ministras, kai Lietuvos pilietis užsienio institucijose ketina eiti politiko, pareigūno ir kitas pareigas, susijusias su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, statutine tarnyba, o toms pareigoms eiti būtina turėti tos valstybės pilietybę arba jai prisiekti.
Tuo metu krašto apsaugos ministras spręstų dėl leidimo, kai Lietuvos pilietis nori tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ir dėl to privalo turėti tos valstybės pilietybę arba jai prisiekti.
„Tais atvejais, kai Lietuvos pilietis norės eiti pareigas kitos valstybės ministerijoje ir dėl to iš jo bus reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ar duoti priesaiką tai valstybei, privaloma gauti leidimą tarnauti, tačiau jeigu pilietis toje pačioje ministerijoje norės eiti pareigas, tačiau nebus reikalavimo nei dėl pilietybės, nei dėl priesaikos, – gauti leidimo tarnauti nereikia“, – paaiškino VRM.
Tokia pati tvarka galiotų ir dėl karo tarnybos.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra Svetimšalių legionas, kuris yra Prancūzijos kariuomenės dalis, tačiau iš užsieniečių nereikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir duoti priesaiką tai valstybei, todėl Lietuvos piliečiams, norintiems atlikti karinę tarnybą šiame legione, gauti leidimo tarnauti nereikia“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, projekte nustatomos aplinkybės, kada leidimas tarnauti neišduodamas: jeigu tarnyba kitoje valstybėje keltų grėsmę Lietuvos saugumo interesams, prieštarautų nacionaliniam saugumui, užsienio politikos prioritetams, jeigu Lietuvos pilietis yra įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą ir neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos.
Įstatyme lieka nuostata, kad Lietuvos pilietybės netenkama, jeigu paaiškėja, jog Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas tam leidimo. Ją dar siūloma papildyti, kad pilietybė bus atimama ir nustačius, jog pilietis praeityje tarnavo kitai valstybei be leidimo.
Dabar sprendimą dėl leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje suteikia Vyriausybė.
Šiemet Lietuvos Vyriausybė daugiau kaip 20 Lietuvos piliečių yra leidusi tarnauti Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Belgijos, Graikijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Australijos karinėse pajėgose.
(be temos)