Žvalgybų užduotys derinamos su aukščiausiais šalies pareigūnais, mažiau funkcijų turintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) – tai tik kelios naujovės, kurių siekiama vykdant šalies žvalgybos sistemos pertvarką.

Kaip norima stiprinti šalies slaptųjų tarnybų kontrolę, kas padaryta ir kokie artimiausi darbai, dienraštis kalbėjosi su Žvalgybos koordinavimo grupės (ŽKG) vadovu, Prezidentės patarėju Jonu Markevičiumi.

– Sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcijai, pagal kurią pertvarkoma nacionalinė žvalgybos sistema. Kokia šios koncepcijos esmė?

– Dokumentas nėra viešai publikuojamas. Jis skirtas specialiųjų tarnybų darbui efektyvinti. Viena problemų – iki šiol nebuvo sutvarkyti ryšiai tarp specialiųjų tarnybų ir vykdomosios valdžios. Koncepcijoje įvardyta, kas turėtų būti ir kas dabar yra pagrindinė koordinuojanti institucija žvalgybų darbe – tai VGT.

Prezidentės dekretu buvo sudaryta darbo grupė – ŽKG, į kurią buvo deleguoti visų vykdomosios valdžios institucijų atstovai. Grupė jau buvo susirinkusi. Ji padės VGT organizuoti žvalgybos tarnybos užduočių kontrolės koordinavimo vykdymą.

Tai reiškia, kad kiekvienas vykdomosios valdžios atstovas – prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, ministerijų vadovai – deleguoja savo atstovus į šią grupę ir jie išsako, ko nori iš tarnybų. Tas poreikių išsakymas virsta dokumentais, o tie dokumentai virsta užduotimis tarnyboms.

Taip atsiranda sistema, procesas, kuris turi suktis nepriklausomai nuo politinių užgaidų arba nepriklausomai nuo asmenybių.

Kita koncepcijos dalis kalba apie parlamentinės kontrolės stiprinimą. Sutarta, kad Seimas turėtų aktyviau ir aiškiau vykdyti parlamentinę specialiųjų tarnybų kontrolę. Turėtų būti paskirtas ir įvardytas vienas konkretus komitetas, kuris kontroliuotų specialiąsias tarnybas.

– VGT patvirtino grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą ir žvalgybos informacijos poreikius. Pagal tai bus formuojamos konkrečios užduotys slaptosioms tarnyboms. Kaip tai vyks praktiškai?

– Tarnybos pagal įstatymą turi pasitvirtinti savo planus ir užduotis. VSD atveju tai daro šios tarnybos direktorius, o Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) atveju – krašto apsaugos ministras.

Pagal naująją koncepciją šios užduotys turi būti suderintos su VGT. Šios užduotys turi atitikti poreikius. Poreikiai jau išsakyti. Per VGT posėdį (jis vyko šiemet sausio 21 d. – red. past.) buvo pritarta koncepcijai, duotas nurodymas abiem slaptosioms tarnyboms paruošti savo veiksmų planus ir pateikti užduotis.

Netrukus abi tarnybos užduotis pasitvirtino ir pateikė mūsų grupei. Grupės nariai dabar jas analizuoja ir pateiks savo išvadas – ar užduotys, kokias iškėlė VSD ir AOTD, atitinka tai, ką politikai nori matyti ir girdėti.

– Tarkime, VSD planuoja operaciją, per kurią siekiama demaskuoti užsienio valstybės žvalgų grupę, veikiančią Lietuvoje. Ar tokiai operacijai vykdyti VSD reikia gauti VGT pritarimą?

– Jeigu tai būtų politinio rezonanso lygmens veiksmai, tai turėtų būti derinama su aukščiausiais šalies pareigūnais. Jeigu tai būtų rutininis veiksmas, tarkime, kokio nors kontrabandininko pagavimas ar piliečio, piktnaudžiaujančio valstybės jam suteiktais įgaliojimais, demaskavimas, tai padaryti VSD galėtų savarankiškai.

– Kaip ŽKG prižiūrės slaptųjų tarnybų darbą?

– Tai bus daroma įvairiais būdais. Bus periodiškai vertinama pateikiama informacija – ar ji tinkamai pateikiama, ar laiku, ar atitinka užklausą.

Yra periodiškas slaptųjų tarnybų atsiskaitymas – kartą per metus jos atsiskaito aukščiausiems valstybės pareigūnams. Grupės tikslas – kontroliuoti, kad čia nebūtų galimybės manipuliuoti. Siekiama, jog metų pabaigoje, kai tarnybos pateiks savo veiklos ataskaitas, grupė galėtų pasakyti, ar tai, ką pateikė tarnybos, yra tiesa, ar netiesa.

– Ar tai reiškia, kad po metų susitikus VGT nariams ir paaiškėjus, jog dalis slaptosioms tarnyboms keltų užduočių neįvykdyta, bus keliamas klausimas dėl tarnybų vadovų pakeitimo?

– Manau, jei užduotys bus netinkamai vykdomos, tai paaiškės anksčiau, nes kuriama nuolat veikianti kontrolės sistema. Jeigu matysime, jog yra nesklandumų, vadovai bus iš karto įspėjami, kad tarnybos nepateisina lūkesčių. Konflikto atveju tarnybos vadovas turės prisiimti atsakomybę.

– VSD vadovybė įpareigota parengti VSD strategiją, kuria remiantis bus peržiūrėtos VSD vykdomos funkcijos. Kokios naujovės numatomos VSD?

– Šie lūkesčiai buvo išsakyti prieš skiriant naują VSD vadovą (Gediminą Griną – red. past.). Konkrečių pertvarkų tarnybos viduje negaliu įvadinti, nes tai yra tarnybos paslaptis.

Vienas pirmųjų VSD vadovo uždavinių yra peržiūrėti VSD vykdomas funkcijas, galbūt siūlyti svarstyti atsisakyti kai kurių funkcijų. Šiuo metu vyksta diskusija dėl ikiteisminio tyrimo funkcijos šioje institucijoje panaikinimo. Atitinkamai bus peržūrėta ir VSD struktūra.

Naujasis VSD direktorius iki rudens įsipareigojo pateikti naują VSD strategiją, iš kurios bus aišku, kokią jis VSD mato, kokius lūkesčius kelia. Atitinkamai turi būti pateikta ir nauja VSD struktūra.

– Kokių dar funkcijų, be jau minėto galimo ikiteisminio tyrimo klausimo, VSD gali tekti atsisakyti?

– VSD vykdo kelias dešimtis įvairių funkcijų. Tai strateginių objektų vertinimas ir priežiūra, paslapčių apsauga, konstitucinių pagrindų apsauga ir daugelis kitų. Kai kurios funkcijos primestos dar ir atskirais valdžios sprendimais, Vyriausybės nutarimais.

Tai reikia iš naujo peržiūrėti. Šiandien labai daug funkcijų yra rutininės arba skirtos vykdyti papildomoms užduotims, kurios nėra tiesioginės VSD funkcijos. Šios tarnybos specializacija turi būti žvalgyba, vidaus saugumo užtikrinimas. Tai neturėtų būti policijos įstaiga, tai neturėtų būti ministerinė institucija, kuri atlieka arba turi vykdomosios valdžios požymių. VSD turi rasti savo nišą ir savo specializaciją.

– Prezidentūra pranešė, kad bus siekiama gerinti žvalgybos informacijos kokybę. Ar tai reiškia, kad dabartinė kokybė netenkina?

– Šiandien kokybė netinkama, nes yra nemažai skundų. Šiuo metu informacija vėluoja. Natūralus procesas, kai trūksta išteklių, ir kompetencija ne visada yra pakankama. Manau, kad naujas vadovas yra informacijos valdymo profesionalas. Jis yra užsibrėžęs kokybiškai pagerinti informaciją taip, kad pagrindiniai užsakovai būtų patenkinti.

– Viešojoje erdvėje ne kartą buvo kalbėta apie VSD esą vykdomą neteisėtą žurnalistų ar net politikų pokalbių klausymąsi. Kaip ketinama spręsti šią problemą?

– Šis klausimas tiesiogiai susijęs su parlamentinės kontrolės stiprinimu. Jeigu tokiais atvejais atliekant tyrimą atsiras nusikalstamos veikos požymių, tokiu atveju iš karto "įsijungtų" prokuratūra, kuri turėtų spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės.

– Kada planuojama baigti nacionalinės žvalgybos sistemos pertvarką? Kokie artimiausi prezidentūros planai?

– Vienas artimiausių planų – įvertinti pokyčius VSD, ar jie atitiks mūsų lūkesčius. Taip pat planuojame peržiūrėti visą žvalgybos sistemą ir įvardyti esamas problemas.

Žvalgybos įstatyme reikia tikslinti apibrėžtis, kai kurios sritys nėra iki galo reglamentuotos. Pavyzdžiui, kontržvalgybos veikla – ji nėra išsamiai aprašyta, ne nurodyta, kas yra užsienio žvalgybos apimtis ir tikslai.

Kita probleminė sritis – specialiųjų priemonių naudojimas. Apibrėžtis neatitinka šiandienos aktualijų.

Prezidentė jau parengė Žvalgybos įstatymo pataisas ir jos artimiausiu metu bus teikiamos Seimui.