Pirmadienį Seime visuomenei pristatyti Lietuvos žvalgybos institucijų parengti grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai.

Rusijos konsulas Klaipėdoje – žvalgybos darbuotojas

Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, - rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

„SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“, - teigia VSD.

V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė dvejų metų - į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.

Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.

Iš viso pernai iš Lietuvos „dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai“, rašoma VSD ataskaitoje. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis“.

VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų - Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių vertinime.

Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.

Verbavo pasieniečius

Pernai Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų taikinys buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teritorinių padalinių pareigūnai, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„2014 metais žymiai suintensyvėjo Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto (VPK) bandymai verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus“, - rašoma pirmadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ypatingai „patogus“ Baltarusijos saugumo tarnybų taikinys yra VSAT bei VRM teritorinių padalinių pareigūnai, kurie reguliariai vyksta į Baltarusiją įsigyti pigesnių prekių ar kitais ne tarnybos tikslais“, - teigiama dokumente.

Anot jo, Baltarusijos specialiąsias tarnybas labiausiai domina informacija apie Lietuvos VSAT ir policijos teritorinius padalinius: personalą, pareigūnų skaičių, patalpas, transporto priemones, ginkluotę, valstybinės sienos apsaugos technines priemones ir pan

VSD teigimu, Lietuvos sieną kertančius Lietuvos piliečius praėjusiais metais aktyviai apklausinėjo, verbavo ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Ji taip pat „vykdė agresyvią žvalgybinę veiklą prieš VSAT, rinko ekonominę, karinę ir politinę informaciją Lietuvos pasienio rajonuose, verbavo Rusijoje dirbančius Lietuvos verslininkus, lietuviško kapitalo įmonių darbuotojus bei teisėsaugos pareigūnus“.

Neaptiko veikiančių islamo ekstremistų

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė nenustatęs Lietuvoje veikiančių islamistinį ekstremizmą propaguojančių grupių ir pavienių asmenų.

„Nepaisant intensyviai internete skleidžiamos islamistų propagandos, Lietuvoje neužfiksuota didėjančios radikalizacijos požymių. Lietuvoje kai kurių užsienyje veikiančių prieštaringai vertinamų musulmonų organizacijų atstovų skleidžiama savita islamo interpretacija mūsų šalies musulmonų nesudomino“, - rašoma pirmadienį paskelbtame VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Dokumente pažymima, kad 2014 metais radikalių politinių ideologijų populiarumas Lietuvoje išliko mažas.

Kita vertus, VSD vertinimu, padidėjusi terorizmo grėsmė Europoje ir didelis ekstremistų aktyvumas darys poveikį ir terorizmo situacijai Lietuvoje.

„Lietuva, būdama ES ir NATO narė, atitinka islamistų teroristinių išpuolių bendruosius kriterijus, todėl teroro aktų grėsmė Lietuvoje neatmestina. Duomenų apie konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake dalyvaujančius Lietuvos piliečius VSD neturi“, - teigiama ataskaitoje.

Prorusiškos grupuotės – menkos

Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.

„VSD vertinimu, šiuo metu tokios grupės yra per menkos ir be didesnės išorės pagalbos negalėtų paralyžiuoti valstybės gyvybingumą ir gebėjimą gintis. Kita vertus, Krymo okupacijos ir karo Donbaso regione scenarijus rodo, kad užmaskuota karinė parama ir koordinavimas iš trečiųjų šalių gali būti pradėti įgyvendinti per itin trumpą laiką“, - rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD teigimu, pernai Lietuvoje aktyviai veikė nedidelė prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupė. Jos branduolį sudaro asmenys, anksčiau dalyvavę kitų dešiniuosius radikalus vienijančių organizacijų veikloje. Kai kurie iš jų praeityje yra teisti dėl neapykantos kurstymo ir neonacistinių idėjų propagavimo.

„Grupei priskiriami aktyvistai reguliariai vykdė propagandos platinimo akcijas. Jos sulaukė neigiamos Lietuvos gyventojų reakcijos ir parodė, kad tokios idėjos neturi visuomenės palaikymo. Nepaisant to, ateityje prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupių veikla gali būti naudojama Rusijos propagandos kampanijose kaip tariamo visuomenės nepritarimo euroatlantinei integracijai pavyzdys“, - teigia VSD.

Anot jo, 2014 metais šalyje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai save tapatina ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais.

VSD tvirtinimu, dauguma tokių asmenų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir žemės pardavimą užsieniečiams.

„Ypač viešojoje interneto erdvėje šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas. Jie ir juos vienijančios prorusiškos organizacijos taip pat yra sėkmingai panaudojamos Rusijos tikslams įgyvendinti, populiarinant įvaizdį, kad Rusijos užsienio politiką remia ir Baltijos valstybėse veikiančios pilietinės visuomenės grupės“, - rašoma vertinime.

VSD taip pat pažymi, kad Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, tam skiriamas finansavimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia du Rusijos fondo remiami centrai – viešoji įstaiga „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ ir asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centras“. VSD teigimu, šioms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ skleidžia Rusijos interesams palankias idėjas – kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas.

Anot VSD, Rusijos akiratyje yra ir Lietuvos mokyklos rusų mokomąja kalba. Jų moksleiviai dalyvavo įvairiuose Rusijos finansuojamuose užsiėmimuose, lyderystės mokymuose, propagandiniuose renginiuose ir net sukarintose stovyklose.

„Taip Rusija siekia ruošti užsienio rusakalbio jaunimo lyderius ir formuoti jai lojalią tėvynainių kartą. Daugelio mokyklų rusų mokomąja kalba bendruomenės neįžvelgia jokio pavojaus dėl to, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja tokio pobūdžio Rusijos finansuojamuose renginiuose“, - teigia VSD.

Dokumente įspėjama, kad Lietuvos rusakalbių moksleivių bendruomenėse populiarinamos ir nemokamos studijos Rusijoje. Vėliau tokie studentai esą gali tapti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektais bei būti panaudojami Lietuvos vidaus procesams veikti.

„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad nemažai Lietuvos rusakalbių jaunuolių yra lengvai indoktrinuojami prorusiškos propagandos ir neturi išugdytų stiprių ryšių su Lietuvos valstybingumu. Dabartinė Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema vertintina kaip nacionalinio saugumo pažeidžiamumas, didinantis potencialias grėsmes Lietuvos socialiniam integralumui“, - teigiama raporte.

VSD taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones rusų kalba - „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

„Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės buvo tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų“, - teigiama dokumente.

VSD duomenimis, keli šimtai asmenų prorusišką propagandą aktyviai skleidžia ir socialiniuose tinkluose.

Kuo Lietuvoje domisi Baltarusijos GRU?

Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininkas Sergejus Kurulenko Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus, pirmadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas.

Kaip teigiama VSD praėjusių metų saugumo grėsmių ataskaitoje, informaciją jam teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.

Remdamasi šia informacija Generalinė prokuratūra abiems agentams pateikė kaltinimus šnipinėjus prieš Lietuvą. Bylos teisme, jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

R.Lipskio byloje teismui perduoti septyni bylos tomai, juose yra 1,3 tūkst. dokumentų ir 26 laikmenos su įvairiais vaizdo bei garso įrašais. Bylos duomenimis, įtariamasis savo kabinete esą slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).

R.Lipskis  kaltę neigia. Per pirmą teismo posėdį jis sakė baltarusiui perdavęs viešai prieinamą informaciją, kad jį verbavęs pareigūnas „atsikabintų“.

Tuo tarpu šnipinėjimu Baltarusijai įtariamas buvęs kariuomenės paramedikas A.Ošurkovas  pripažįsta savo kaltę, žurnalistams yra patvirtinęs kaltinamojo advokatas.

Kaltinamasis A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį. VSD yra pranešęs, jog nustatė, kad A.Ošurkovą  Baltarusijos GRU užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims.

Įtariama, kad duomenys Baltarusijai buvo perduodami penkerius metus, už perduotą informaciją kaltinamasis gaudavo pinigų.

Ataskaitoje apie S.Kurulenko teigiama, jog GRU karininką Lietuvoje domino Lietuvos karinių dalinių dislokavimo vietos, juose tarnaujančių karių skaičius ir personalo sudėtis, karinių objektų schemos, karinė technika ir komunikacijos, Lietuvos kariuomenės ir tarptautinės karinės pratybos, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčios valstybinės įmonės ir jų įrenginiai. S.Kurulenko taip pat ieškojo verbavimui tinkamų kandidatų Lietuvos karinėse pajėgose.

Taip pat VSD pastebi, kad temos ir objektai, kuriais Lietuvoje domėjosi Baltarusijos GRU, sutampa su Rusijos GRU žvalgybiniais interesais. „Atsižvelgiant į glaudų Baltarusijos karinį bendradarbiavimą su Rusija, labai tikėtina, kad Baltarusijos GRU dalijosi gauta informacija su Rusijos GRU“, - teigiama ataskaitoje.

Formuoja nuomonę prieš energetinę nepriklausomybę

Rusija Lietuvos viešojoje erdvėje formuoja nuomonę prieš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos energetinę nepriklausomybę - esą Lietuva blogina Karaliaučiaus energetinę padėtį, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Rusija toliau sieks silpninti Lietuvos (Baltijos šalių, ES) energetinį savarankiškumą: išnaudos politinę situaciją atskirose šalyse, Rusijai lojalius verslo subjektus, o viešojoje erdvėje formuos nuomonę, kad energetinė nepriklausomybė yra šalies gyventojams nereikalingas, neapsimokantis, neprotingas pasirinkimas“, - teigiama naujausioje VSD parengtoje 2014 metų ataskaitoje apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Departamentas taip pat nurodo, kad Rusija ir toliau stiprins Karaliaučiaus ir Baltarusijos energetinę sistemą, tačiau tuo pačiu kritikuos Lietuvą, kad ši blogina regiono padėtį.

„VSD vertinimu, ekonominio sunkmečio sąlygomis Rusija vis tiek palaipsniui stiprins Kaliningrado srities energetinę sistemą ir nuosekliai investuos į atskirų objektų statybas Baltarusijoje, tačiau tuo pat metu reikš pretenzijas Lietuvai (per žiniasklaidą, įvairias tarptautines institucijas) dėl neva bloginamos Kaliningrado srities energetinio saugumo situacijos“, - nurodoma dokumente.

VSD vertinimu, šalies energetiniam saugumui grėsmę kelia Rusijos siekis Karaliaučiaus srityje įgyvendinti naujus energijos gamybos projektus, stiprinti elektros perdavimo linijas bei užsitikrinti nepriklausomą nuo tranzito per Lietuvą dujų tiekimą.

„Pastaruosius kelerius metus Rusijai aktyviai siekiant, kad dujų tiekimas Kaliningrado sričiai kuo mažiau priklausytų nuo tranzito per Lietuvą, buvo pradėti įgyvendinti SGD importo terminalo ir požeminės dujų saugyklos projektai. Pagal koncerno „Gazprom“ planus, SGD terminalas Kaliningrado srityje turėtų būti pastatytas iki 2018 metų. VSD vertinimu, mažai tikėtina, kad projekto bus atsisakyta, tačiau jo įgyvendinimo terminai dėl finansavimo problemų gali būti koreguojami“, - rašoma dokumente.

Nors Karaliaučiaus Baltijos atominės elektrinės projektas sustabdytas, VSD vertinimu, jis galėtų būti santykinai greitai atnaujintas. O Baltarusijos Astravo atominės jėgainės pirmasis reaktorius galėtų pradėti veikti 2018 metais.

Anot VSD, Rusija aktyviai kritikavo Lietuvos siekį statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, trukdė kurti diversifikuotą gamtinių dujų rinką.

Pirmadienį paskelbtoje kitoje - Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje nurodoma, kad Europos energetinės nepriklausomybės siekius Rusija vertina kaip grėsmę ir jos kariniam saugumui.

„Į Baltijos jūros regione (ypač Lietuvoje) įgyvendinamus infrastruktūros, finansinius ir teisinius pokyčius energetinėje sistemoje Rusija žiūri ypač jautriai dėl išliekančios Kaliningrado srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį“, - nurodo Lietuvos karinė žvalgyba.

Be to, pasak jos, Rusija siekia sustabdyti ar bent atitolinti energetikos projektus ES: „Ieškoma partnerių naujiems energetiniams projektams, užkertantiems kelią tiekimo į Europą diversifikavimui, vykdomos aktyvios viešųjų ryšių kampanijos, skirtos diskredituoti atskirų šalių ar regionų energetinės nepriklausomybės siekius“.

Žvalgyba taip pat nurodo, kad Rusija viešojoje erdvėje eskaluos „nelogiškos“ Lietuvos energetinės politikos temą.