Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, reaguodamas į viešoje erdvėje eskaluojamas Viešojo saugumo tarnybos (VST) bėdas, kalbasi su tarnybos vadu Ričardu Pociumi.

– Daug kalbama apie tarnybos bėdas, tačiau daugelis nė nežino, ką veikia patys pareigūnai, kokias problemas jie sprendžia?

– Pats pavadinimas pasako, kad tarnyba atsako už viešąją tvarką valstybėje, žmonių apsaugą ir rimtį. Tai yra ir policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos padalinių ir įstaigų funkcija ir kasdienybė, o mes - jos dalis.

Išskirčiau keturias pagrindines mūsų veiklos kryptis ir funkcijas: reagavimas į ekstremalias ir ypatingas situacijas, jų neutralizavimas, likvidavimas ir viešosios tvarkos atkūrimas; nuteistųjų ir suimtųjų asmenų konvojavimas; Valstybės strateginių objektų apsauga; pasirengimas Valstybės gynybai ir jos gynyba įvedus nepaprastąją ar karo padėtį valstybėje.

VST yra nuolatinės parengties tarnyba, todėl darbas organizuojamas taip, kad dalis pareigūnų nuolat palaiko ar tobulina kovinį parengimą, kita dalis - vykdo tiesiogines funkcijas.

– Kaip vertinate šiandienines grėsmes Lietuvai? Kaip pareigūnai joms rengiasi?

– Lietuvai praėję dveji metai buvo pilni didelių iššūkių: karas Ukrainoje, Sirijoje, Rusijos agresija, pabėgėlių antplūdis Europoje. Visa tai atsiliepia tiek mūsų valstybei, tiek ir mūsų tarnybai. Reikėjo skubiai peržiūrėti Ginkluotųjų pajėgumų reagavimo planus, vykdomas funkcijas, atlikti pajėgų konsolidavimo pratybas tiek tarp institucijų, tiek tarnybos viduje. Taip pat dar būtina peržiūrėti savo pajėgumus, kovinį komplektą, turimą ginkluotę, priemones, įvertinti, kaip efektyviai galime reaguoti į iškilusias grėsmes ir kolektyvinį konsolidavimą.

– Dirbote Krašo apsaugos departamente, Lietuvos taupomajame banke, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Krašto apsaugos ministerijoje, vadovavote Karo policijai, dalyvavote misijose Afganistane ir JAV, atlikote daug kovinių operacijų. Kodėl pasirinkote VST?

– Pats šios tarnybos tikrai nepasirinkau, nes to žmogus negali ir padaryti. Gavau pasiūlymą, pagalvojęs, kad gyvenime laikas keistis, o ir pati tarnyba yra įdomus iššūkis, sutikau. Dabar turiu penkerius metus iš savo patirties pasiimti tai, kas geriausia, ir pritaikyti VST.

Visada į pareigą ir priesaiką savo valstybei žiūriu rimtai ir atsakingai, todėl tikrai esu atsidavęs tarnybai ir tik tarnybai, be jokio savanaudiškumo, aukštų laipsnių ar garbės troškulio, ordinų, privačių interesų, lobizmo valstybės sąskaita. Stovėjau už Lietuvos laisvę su broliais iš dešinės ir kairės, gavau Sausio 13-osios atminimo medalį, dabar suteikta galimybė realizuoti save toliau ginant mūsų valstybę ir laisvę  ir tai didžiausias apdovanojimas man.

– Kokias problemas sprendžiate VST?

– Problemų tarnyboje tikrai yra, bet jų daugiau ar mažiau yra visur Lietuvoje ar už jos ribų. Tarnybos kolektyvas stiprus ir tikrai geras, žmonėms tik trūksta motyvacijos. Jie turi pradėti patys priimti sprendimus ir eiti pirmyn. Bet tai tik žmogiškasis faktorius.

Mano pliusas ir pranašumas tas, kad atėjau į naują pasaulį be filtro - matau labai aiškiai tiek problemas, tiek teigiamus dalykus. Kažką, žinoma, teks šalinti, keisti, kažką vystyti ir puoselėti. Tarnyba yra smarkiai atsilikusi nuo vykstančių procesų ir šiandieninių grėsmių, todėl turiu penkerius metus padaryti viską, kad tarnyba būtų tikrai aukštumoje ir gerbiama.

– Ką jums pavyko nuveikti per vadovavimo tarnybai laikotarpį?

– Į šį klausimą galėsiu atsakyti kitų metų pradžioje, kai tarnyba pradės dirbti naujai, kai turės galimybę įdiegti naujoves tiek teoriškai, tiek praktiškai. 5 mėnesiai - per trumpas laikotarpis kad jau galėtume skaičiuoti „viščiukus".

– Problemų tarnyboje nemažai, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, laisvalaikiui?

– Kol kas apie tai net nepagalvoju. Manau, laiko sau surasiu kitais metais, dabar deja to padaryti negaliu. Kad ir kaip būtų ilsėtis ir rūpintis artimais žmonėmis reikia, kitaip ir geležis pavargsta ir nusilpsta. Prižadu Jums tai padaryti kitais metais.

– Kokie tolimesni Jūsų planai?

– Penkerius metus turiu ką veikti, po to - kabinsiu mundurą ant vinies ir eisiu į užtarnautą poilsį. Jeigu nepavyks tarnybos išjudinti, užtikrinti bent kiek didesnio pareigūnų aprūpinimo ir apsaugos per artimiausius keletą metų, vadinasi, valstybės veikianti sistema ne mano dantims - munduras ant vinies atsidurs anksčiau.