VU ir LSMU atstovai prašo prezidento vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas

Farmacijos specialistus rengiančių fakultetų dekanai kreipėsi į prezidentą prašydami nepritarti pakeitimams, numatantiems, kad reikalavimas vaistinėje dirbti ne mažiau nei vienam vaistininkui būtų atidėtas iki 2023-iųjų liepos 1-osios.

Pakeitimai dar dvejus su puse metų leistų vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) dirbti savarankiškai, be vaistininko priežiūros.

Universitetų atstovai pabrėžia, kad pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.

LSMU Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė ir VU Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus kreipimesi pabrėžia, kad šią Europos Sąjungos (ES) nuostatą prieš aštuonerius metus įstatymu įtvirtino Seimas, tačiau jos įsigaliojimas keletą kartų nukeltas, vaistinėms argumentuojant, esą nespėjo pasiruošti.

Pasak pranešimo, universitetų atstovams susirūpinimą kelia „nebe pirmas stambiųjų darbdavių bandymas nukelti ar kitaip keisti svarbios įstatymo nuostatos įgyvendinimą“.

Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu.

Šiuo metu Lietuvoje galioja praktika, kai vaistinėje dirba komanda: vaistininkai ir  farmakotechnikai, o pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.

„Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu. Farmakotechniko išsilavinimas nesuteikia teisės teikti konsultacijų apie vaistus ir gydymo būdus“, – teigia R. Morkūnienė.

Pasak jos, atmetus pataisas, nuo sausio 1-osios įsigaliotų nuostata, kad vaistinėje nuolatos turi dirbti vaistininkas, tačiau farmakotechnikas galėtų toliau dirbti: išduoti pagal gydytojo receptą skirtus vaistus, vykdyti kitas kvalifikaciją atitinkančias funkcijas.

„Bet nuostatos įsigaliojimą atidėjus, visuomenės teisė gauti tinkamą farmacinę paslaugą – konsultacijas apie vaistus ir gydymo būdus, racionalų vaistų vartojimą ir vakcinacijos paslaugą – būtų apribota“, – pabrėžia LSMU atstovė.

Universitetų atstovai atkreipia dėmesį, kad sprendimas atidėti reikalavimo įgyvendinimą pažeistų veiklą atitinkamai jau pertvarkiusių vaistinių bei papildomai vaistininko profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų teisėtus lūkesčius, nuvertintų aukštojo universitetinio mokslo vertę ir naudą, o Lietuvai grėstų teisminiai ginčai šalies ir Europos Sąjungos institucijose.

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004–2019 metais, kai LSMU ir VU vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, vaistininko kvalifikaciją, pasak universitetų, įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.

Vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.