Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad pastarųjų metų Lietuvos ekonominiai rodikliai yra tolydžio gerėjantys, todėl artina šalį prie euro zonos.

Tikisi, kad teigiamos tendencijos išliks

Antradienį premjeras Seimui atsiskaitė už 2011 metų Vyriausybės darbą. A.Kubilius parlamentarus  informavo, kaip sekėsi įgyvendinti Vyriausybės programą, pristatė 2012 metų Vyriausybės prioritetus.

„Galime konstatuoti, kad praėjusieji metai nebuvo lygūs. Pirmoji metų pusė atrodė visai neblogai, kėlė optimizmą dėl ekonomikos augimo perspektyvų. Tačiau dėl įvairių priežasčių, pirmiausia susijusių su tarptautinių rinkų nestabilumu, antroje metų pusėje padidėjo nerimas dėl tolygaus vystymosi perspektyvos“, - iš Seimo tribūnos sakė premjeras.

Bet, anot jo, metų bendri rezultatai parodė, kad Lietuvos ekonomika yra tarp sparčiausiai augančių Europoje. „Mažėja biudžeto deficitas, suvaldyti finansai, nuosekliai artėjame prie Mastrichto kriterijų atitikimo“, - teigė A.Kubilius.

Mastrichto kriterijai apibrėžia valstybės galimybę tapti euro zonos nare. Lietuvos valdžia ne kartą deklaravo siekianti, kad šalis įstotų į šią zoną nuo 2014 metų.

„Nedarbas mažėja, nors dar kol kas išlieka pakankamai didelis. Eksporto rinkų plėtra – stabili“, - vardijo Vyriausybės vadovas.

Jis pareiškė tikįs, kad teigiamas tendencijas ekonomikos vystyme pavyks išlaikyti ir 2012 metais bei artimiausioje ateityje.

Ypatingas dėmesys energetikai

A.Kubilius pabrėžė, kad Lietuva pasisako už didesnę Europos Sąjungos integraciją, ypač finansų srityje. Todėl premjeras pavadino svarbiu europinio susitarimo dėl finansinio stabilumo įgyvendinimą.

Ypatingą dėmesį Vyriausybės vadovas skyrė Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimui. Tarp svarbiausių pasiekimų energetikos sektoriuje paminėti nuveikti darbai įgyvendinant Visagino atominės elektrinės (VAE) bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektus. Svarbiausi sprendimai juos įgyvendinant turėtų būti, pasak premjero, priimti šiemet.

„Vyriausybė 2011 metais daugiausia dėmesio skyrė strateginių energetikos infrastruktūros projektų – SGD terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, naujos regioninės atominės elektrinės Visagine – įgyvendinimui spartinti, energijos efektyvumui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai didinti“, - dėstė premjeras. Jis minėjo vykdytas elektros energetikos sektoriaus bei dujų sektoriaus pertvarkos.

Išdėstyta 110 puslapių

110 puslapių metinėje ataskaitoje, kurią ministrų kabinetas patvirtino kovo pabaigoje, Vyriausybė savo pasiekimus vardija pagal sritis - nuo valstybės valdymo pertvarkos, darbo rinkos ir užimtumo, energetikos iki kovos su korupcija, verslo skatinimo, jaunimo, migracijos politikos.

Ataskaitoje Vyriausybė pasakoja, ką pernai nuveikė gerindama verslo aplinką, mažindama administracinę naštą, skatindama verslą, mokslinių tyrimų, technologijų plėtrą, inovacijas, tiesiogines vidaus ir užsienio investicijas. Tarp pasiekimų šiose srityse minima išplėstos galimybės elektroniniu būdu steigti uždarąsias akcines bendroves, leidimas dividendus išsimokėti keletą kartų per metus, dešimtys suorganizuotų verslumo skatinimo renginių.

Pasak A.Kubiliaus, kovą su korupcija deklaruojanti Vyriausybė teigiamų rezultatų pasiekė ir skaidrindama viešuosius pirkimus.

Buvo ir linksmų klausimų

Po ataskaitos pristatymo premjeras bei kai kurie ministrai atsakė į Seimo narių klausimus.

Buvo užduota ir linksmų klausimų, į kuriuos premjeras taip pat atsakė su humoro doze. „Nemanote, kad ši Vyriausybė į istoriją įeis kaip neįgyvendintų pažadų Vyriausybė? Juk esate prieš metus ar dvejus sakęs, kad per šios Vyriausybės darbo laiką Lietuva laimės „Eurovizijoje“ ir Europos krepšinio čempionate. Nei vieno, nei kito nepavyko padaryti. Kodėl?“ - teiravosi opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Andrius Mazuronis. „Dėl šių dviejų pažadų neįvykdymo galiu pasakyti, kad opozicija yra kalta“, - šypsodamasis atsakė A.Kubilius.

Parlamentarai teiravosi premjero, kodėl Lietuva nesikreipė pigios paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), o skolinosi tarptautinėse rinkose gerokai brangiau. Vyriausybės vadovas pripažino, kad skolintas kiek brangiau nei būtų iš TVF, tačiau dėl to neteko prisiimti kai kurių sunkiai politiškai įvykdomų įsipareigojimų, tarp jų – nepopuliarių naujų mokesčių įvedimo. „Taip, skolinomės brangiau, bet, mano supratimu, bendras rezultatas šiuo metu yra toks, kokį ir norime turėti“, - pastebėjo A.Kubilius.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma paprašė premjero „surikiuoti opozicines frakcijas pagal veikimo konstruktyvumą Vyriausybės atžvilgiu“. „Esu iš esmės dėkingas, kad opozicija neleido mums ramiai gyventi. Nebuvo lengvi metai, tad ir Vyriausybei nebuvo lengva, bet esu dėkingas visiems, kas padėjo mums nestovėti vietoje, taip pat ir klausimus keliančiai opozicijai“, - diplomatiškai atsakė A.Kubilius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, atsakydama į klausimą apie valstybės skolą, priminė, kad daugiausiai yra skolinamasi tam, kad būtų grąžintos anksčiau paimtos paskolos, todėl bendra valstybės skola neauga taip greitai, kaip kartais yra teigiama. „Pavyzdžiui, nuolat minima, kad nuo šių metų pradžios jau pasiskolinome 7 milijardus litų. Tačiau nutylima, kad jau artimiausiomis dienomis turėsime grąžinti 1 milijardo eurų – 3,5 mlrd. litų dydžio paskolą. Tądien, kai tai įvyks, šių metų skola iškart sumažės tai sumai“, - pastebėjo ministrė.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarstys Seimo komitetai, rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje parlamentarai gali priimti rezoliuciją, kuria ataskaitai pritaria arba ne.