Kaip numatyta tokio nutarimo projekte, komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros.

Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Ji taip pat vertins karinio vieneto buvimui užtikrinti reikalingas priemones ir, esant poreikiui, teiks Vyriausybei pasiūlymus „dėl reikalingų išteklių skyrimo ar kitų sprendimų, susijusių su tokių priemonių įgyvendinimo klausimais“.

Remiantis nutarimo projektu, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui bus pavesta sudaryti darbo grupę iš komisijoje atstovaujamų institucijų atstovų.

Ji, pasitelkdama nepriklausomus ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir kitų organizacijų atstovus, svarstys tarpinstitucinius klausimus ir teiks sprendimus, susijusius su civilinės infrastruktūros ir paslaugų užtikrinimu.

A. Anušauskas taip pat įpareigojamas atstovauti Vyriausybei jungtinėje Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų darbo grupėje.

Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.

Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.