Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir šiose bylose priimtų sprendimus kartu su teisėjais.

Jie būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo.

Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarėjai padidintų gyventojų pasitikėjimą teismais, paskatintų sistemos atvirumą.

Konstitucijos pataisas Seime registravo beveik pusšimtis parlamentarų, daugiausiai iš valdančiųjų frakcijų.

Vyriausybės duomenimis, tarėjų įvedimas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, tačiau šiame etape jų poreikio įvertinti nėra įmanoma, kadangi jis priklausys nuo bylų, sprendžiamų pasitelkiant tarėjus, rato.

Preliminariais Nacionalinės teismų administracijos vertinimais tam bus reikalinga bent 680 tūkst. eurų.

Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais.

Teisininkų nuomonė dėl šio instituto grąžinimo skiriasi. Iniciatyvos kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Anot jų, įvedus teismų tarėjų institutą teismų procesai dar labiau pailgėtų.