Jiems leista taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus ne tik tiriant šių institucijų statutinių ir kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir su tiriamomis nusikalstamomis veikomis tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių kitų juridinių bei fizinių asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

„Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliančių grėsmę teisinei valstybei, demokratijai, žmogaus teisėms. Šiam reiškiniui pažaboti ir jo apraiškoms sumažinti reikalingas platesnis visų teisėsaugos institucijų įsitraukimas atliekant tyrimus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apimtyje“, – rašoma Teisingumo ministerijos parengtame dokumente.

Pasak ministerijos, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pagrindinė korupcinius nusikaltimus tirianti institucija, svarbus ir kitų teisėsaugos institucijų įsitraukimas, ypač užkardant, tiriant smulkesnes korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Ji pažymi, kad net ir suteikus platesnius įgaliojimus kai kurioms tarnyboms, joms nebūtų suteikiama teisė veikti nekontroliuojamai.

„Priemonių, susijusių su didesniu žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, taikymas nėra paliekamas tik šias priemones turinčių teisę taikyti institucijų nuožiūrai. Kriminalinės žvalgybos veiksmai yra griežtai kontroliuojami per prokurorų ir teismų sankcionavimo mechanizmą“, – rašoma teikime.

Ministerijos nuomone, priėmus pakeitimus, bus padidintas baudžiamojo persekiojimo veiksmingumas ir užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimas.