Vyriausybė sutartį dėl vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių Lietuvoje teikia Seimui

Kaip posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė, šis klausimas parlamente bus svarstomas kitą ketvirtadienį.

Tarpvalstybinę sutartį praėjusią savaitę Berlyne pasirašė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila ir Tobias Lindneris (Tobijas Lindneris).

Dokumentą po pasirašymo turi ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.

Pasak L. Kasčiūno, pasiekus susitarimą užtikrinamos ne tik į Lietuvą atvykstančių Vokietijos karių teisės ir pareigos, bet ir sukuriamas „patrauklumo paketas“.

Minėtu susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.

Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.

Dokumente apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.

Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.

Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui, mokestis už paveldimą turtą.

Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.

Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.

Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.