Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kitąmet valstybė finansuotų 21 tūkst. būsimųjų pirmakursių.

11 tūkst. finansuojamų vietų būtų sukurta universitetuose, dar 10 tūkst. – kolegijose. Tai yra trečdaliu mažiau nei valstybės 2008 m. finansuotos studijų vietos. Likusi dalis studentų turės mokėti visą studijų kainą, praneša nacionalinis transliuotojas.

Pasak ministro, 2008 m. per bendrąjį priėmimą į valstybės finansuojamas ir iš dalies finansuojamas vietas priimta 14 tūkst. dabartinių pirmakursių. 2009 m. numatoma visiškai finansuoti 11 tūkst. įstosiančių į universitetus studijas, iš dalies finansuojamų studijų neliks.

G.Steponavičius teigė, jog valstybės finansuojamų vietų skaičius kolegijose augs. Pernai į valstybės finansuojamas ir iš dalies finansuojamas vietas kolegijose buvo priimta 9 tūkst. studentų, šiemet numatoma 10 tūkst. vietų.

„Nuo rugsėjo iki metų pabaigos studijų krepšeliams yra numatyta daugiau nei 70 mln. litų“, – sakė ministras.

Papildomos lėšos, reikalingos „studentų krepšeliams“, rudenį bus skiriamos iš vidinių Švietimo ir mokslo ministerijos resursų.

51 mln. litų universitetams ir 19 mln. litų kolegijoms buvo rasti keturių mėnesių laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. sausio.

Pagal naująją tvarka, po brandos egzaminų išlaikymo per 10 dienų visi Lietuvos abiturientai būtų surikiuoti į eilę, pagal kurią dalis būsimųjų pirmakursių gautų „studento krepšelį“.

Universitetai jau turi preliminarias tam tikrų disciplinų studijų kainas, bet jos dar nėra skelbiamos. Aukštųjų mokyklų nustatytos kainos nėgalės viršyti studijų krepšeliui skiriamos sumos.

Norminė studijų kaina turėtų paaiškėti vasario mėnesį.

Universitetų dalykai bus skirstomi į 6 sritis, pagal kurias bus skiriamas finansavimas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) teigimu, Vyriausybės pirmakursių studijų finansavimui numatyto 51 mln. litų gali ir nepakakti. Šią sumą padalinus iš numatytų finansuoti studijų vietų, vienai studijų vietai tenka vidutiniškai 2,5 tūkst. litų, nors kai kurių studijų programų kaštai yra didesni.

Studijų paskolų sistema, ministro teigimu, turėtų būti parengta iki 2009 liepos 1 d. Tikslesnė paskolų sąlygos ir pinigų kiekis kol kas nėra aiškūs.

Svarstoma, kad ateityje iki 10 proc. studentų, parodžiusių gerus studijų rezultatus, taip pat galės tikėtis valstybės pinigų. Jiems valstybė finansuotų visą studijų kainą.

Pasak ministro, ateityje yra galvojama pakeisti sistemą, kad studentai būtų priimami ne tik pagal brandos egzaminų, bet ir gimnazijos ar mokyklos baigimo rezultatus.

Anot G. Steponavičiaus, mokslui ir studijoms kitais metais bus skiriama 6,5 proc. daugiau biudžeto lėšų, o išlaidos švietimui sudarys 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Išaugusio finansavimo liūto dalį sudaro mokytojų atlyginimų augimas“, – sakė švietimo ministras.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2008 m. rudenį Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 210 tūkst. studentų. 57 tūkst. (28 proc.) studijas visiškai finansavo valstybė. 46 tūkst. (22 proc.) už studijų semestrą mokėjo 520 litų. Apie pusę studentų (įskaitant neakivaizdininkus) mokėjo visą studijų kainą.

Naują finansavimo modelį numato šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Priėmus įstatymą būtų įvestas studijų krepšelis – valstybės lėšos, visiškai padengsiančios dalies studentų studijų išlaidas.

Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas – jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus metus abiturientams žinomus baigimo kriterijus – egzaminų ir kitus rezultatus, kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima „nešti“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.

Į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą, todėl stojantieji galėtų drąsiau rinktis kokybiškas, nors ir sunkesnes studijų programas.

Geriausieji studijuojantieji galėtų gauti gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą atsižvelgiant į rezultatus.

Naujas studijų finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių. Pasak pertvarkos rengėjų, jos esmė – naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms mokykloms.

Siekiama, kad paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas ateisiantis studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę.

Žadama, kad nepatenkantys į valstybės finansuojamas vietas galės skolintis pinigų studijoms. Paskolos bus suteikiamos su valstybės garantija, palūkanų dengimu ir palankiais grąžinimo terminais.

Seimui pritarus, taip pat bus keičiama valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma iš biudžetinės į viešąją įstaigą.