Kaip BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, ekspertai diskutavo apie tai, jog galimybė naudotis imuniteto pasu ir testuotiems žmonėms suteiktų daugiau lygiateisiškumo, lyginant su paskiepytais ar persirgusiais žmonėmis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad tokios nuostatos įtraukimas turi ir rizikų.

„Atsiranda keli probleminiai momentai. Vienas – ar tas testavimas yra nemokamas? Nes jei mokamas, tai nieko neišsprendžia. Antras – ar jis yra neribotas, ar žmogus gali testuotis kad ir kelis kartus per savaitę? Jei labai apribotas, tai taip pat nieko neišsprendžia. Trečia – ar užtenka pajėgumų tą įgyvendinti?“ – teigė P. Skruibis.

Savo ruožtu premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė BNS sakė, kad konkrečių siūlymų Vyriausybei pateikta nebuvo, „tiesiog buvo vieni ir kiti argumentai už ir prieš“.

Įžvelgia galimą susipriešinimo riziką

Pasak P. Skruibio, visuomenės atsakas yra grįstas visuomenės solidarumu, todėl galimybių pase išskyrus tik tam vakcinuotus ar persirgusius žmones, kiltų visuomenės susipriešinimo rizika.

„Žvelgiant iš jauno žmogaus perspektyvos, jis dėl to senyvo žmogaus, kuris dabar pasiskiepijo, metus laiko laikėsi reikalavimų ir dabar toliau turės mažiau teisių nei tas pagyvenęs žmogus, su kuriuo solidarizavosi, nes tas pagyvenęs žmogus pasiskiepijo“, – svarstė VU docentas.

Jis taip pat pastebi, kad gali nepasitenkinimas ir dėl tų žmonių, kurie nesilaikė taisyklių, susirgo, tačiau dabar turės daugiau galimybių nei paklusnūs žmonės.

„Bet iš kitos pusės – tas žmogus, kuris susirgo, galbūt irgi saugojosi. Juk visaip atsitinka“, – teigė P. Skruibis.

Nežinau, ar čia visi taip jaukiai jausis su tokiu piliečių skirstymu, kur kažkas pagal kažkokius kriterijus paskirstys tuos žmones.

VU Suicidologijos tyrimų centro vadovas pabrėžia, kad tokiu atveju būtina įtraukti testavimą arba išvis atsisakyti galimybių paso idėjos, laukti masinės vakcinacijos „ir toliau solidarizuotis“ arba užtikrinti kuo labiau prieinamą testavimą.

Jis taip pat pabrėžia, kad atsiradus „saugaus“ ir „mažiau saugaus“ piliečio sąvokoms visuomenėje taip pat gali rasti ir naujų įtampų.

„Nežinau, ar čia visi taip jaukiai jausis su tokiu piliečių skirstymu, kur kažkas pagal kažkokius kriterijus paskirstys tuos žmones“, – sakė P. Skruibis.

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Testavimas nėra lygiavertis skiepams

Savo ruožtu Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas atkreipia dėmesį, kad testavimas, priešingai nei skiepas ar persirgimas, nesuteikia patikimos apsaugos.

„Testavimas žmogaus neapsaugo – tai yra pagrindinis faktorius. Jei tu išsitestuoji, tu netampi atsparus infekcijai. Testuodami mes nustatom, kad žmogus neišskiria vienokio ar kitokio kiekio viruso, kurį jau galima aptikti, bet tas nereiškia, kad jis nepradės išskirti po valandos ar dienos“, – kalbėjo jis.

„Taip, kai kurios šalys prilygina pratestuotą žmogų kaip saugų, bet tas saugumas yra tik iš dalies mažesnė tikimybė, kad jis užkrės kitą“, – pridūrė jis.

V. Pečeliūnas taip pat pastebi, kad dėl COVID-19 išsityrę žmonės nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo.

Testavimas žmogaus neapsaugo – tai yra pagrindinis faktorius. Jei tu išsitestuoji, tu netampi atsparus infekcijai.

„Jei visi testuoti žmonės susirenka į kažkokią vietą, žinoma, ta rizika plitimo yra mažesnė. Problemą daro sudėtingesnę tai, kad vakcinuoti žmonės gali išskirti virusą – gali sirgti besimptomėmis formomis ir gali užkrėsti pratestuotą žmogų“, – teigė Santaros klinikų direktorius medicinai.

Anot jo, prieš priimdami vienokius ar kitokius sprendimus politikai turi suprasti, kad persirgimas, skiepijimas ir testavimas „nėra lygiaverčiai dalykai“.

Be kita ko, V. Pečeliūnas pabrėžė, kad diskusijos dėl galimybių paso idėjos yra ypač sudėtingos, nes arba paskiepytiems žmonės suteikiama daugiau teisių, tačiau apribojamos kitų žmonių galimybes, arba visiems taikomi vienodi draudimai, nors dalis visuomenės galėtų turėti daugiau laisvių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.

Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.