„Šiandien, balandžio 23 dieną, dar nėra aišku, kaip bus, kokiu mechanizmu, iš kokių lėšų didinami tiek, medikų atlyginimai, tiek dirbančiųjų su COVID-19“, – ketvirtadienį per diskusiją nenumatytame Seimo posėdyje sakė ji.

„Pažadas yra 18 proc. (didinti darbo užmokestį – BNS) visiems medikams ir nuo 60 iki 100 proc. – dirbantiesiems COVID padaliniuose. Tačiau pažadas yra balandžio 1-osios. Mūsų klausimas – ar tai tikrai liks balandžio 1-osios pažadas? Nes šiandien nė vienos įstaigos administracija nežino, kaip ir iš kokių lėšų tą vykdyti“, – tvirtino medikų atstovė.

Vyriausybė yra nusprendusi nuo balandžio visiems medikams darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 18 procentų.

Seimas savo ruožtu yra priėmęs įstatymo pataisas, kad per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus, bus mokamas 60–100 proc. didesnis atlyginimas.

Pagal įstatymą, šiems darbuotojams didesnis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad priedus medikai turėtų gauti jau už kovo mėnesį.

Ž. Gudlevičienė ketvirtadienį taip pat sakė, kad iš pradžių koronaviruo pandemijai nepasiruošę buvo visi – nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nei medikai, todėl padaryta klaidų.

„Konsolidavus visas pajėgas, atrodo, kad situacija ėmė gerėti ir taisytis. Šiandien praėjus beveik porai mėnesių nuo pirmojo atvejo diagnozavimo ir maždaug mėnesiui karantino, panašu, kad situacija ima stabilizuotis. Tikrai negaliu sakyti, kad stabilizavosi, tą galėsime sakyti, kai mažės užsikrėtusių asmenų skaičius, palyginti su sergančių ir pasveikusių asmenų skaičiumi“, – tvirtino Medikų sąjūdžio vadovė.

Anot jos, Medikų sąjūdis nuolat teikė siūlymus SAM, Vyriausybei, ką reikia daryti mažinant koronaviruso plitimą, ir į daugumą jų atsižvelgta.

Ž. Gudlevičienė tvirtino, kad Medikų sąjūdis nepritaria ministerijos norui laikinai neleisti medikams dirbti keliose sveikatos priežiūros įstaigose, taip mažinant galimybę užkrėsti.

„Mūsų nuomonė lieka griežta, kad ne tiek darboviečių skaičiaus mažinimas, kiek iš tiesų tinkamas aprūpinimas apsaugos priemonėmis, tinkamų pasaugos priemonių parinkimas būtų sumažinęs infekcijos plitimą pačiose gydymo įstaigose“, – sakė ji.

Gydytoja akcentavo, kad nors dabar asmens apsaugos priemonių pakanka, jų rezervą būtina nuolat pildyti, nes tos priemonės nuolat naudojamos ir jų visą laiką reikės.

Pasak Ž. Gudlevičienės, visuomenei teks išmokti gyventi su COVID-19 infekcija.

„Jau girdime ir iš medikų profesionalų, ir verslo atstovų, kad reikėtų švelninti karantiną. Šitame kontekste norėtume pasakyti, kad laikas yra išmokti gyventi su COVID infekcija. Ji niekur nedings, ji bus mūsų visuomenėje, ji toliau plis, tačiau pradėti grįžimą į normalų gyvenimą iš tiesų reikia, bet neskubant“, – sakė Medikų sąjūdžio vadovė.

„Viską reikia daryti be skubos, tam tikrais etapais, labai gerai įvertinant kiekvieną riziką“, – pabrėžė ji.