Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusiame susitikime viceministras paprašė NATO karinių oro pajėgų vado asmeninės lyderystės, siekiant dažnesnio ir ambicingesnio oro gynybos priemonių – tiek naikintuvų, tiek antžeminių oro gynybos sistemų – dislokavimo ar realistiškų pratybų Lietuvoje ir regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatai, grėsmės saugumui ir oro gynybos svarba regione.

Viceministras akcentavo, kad būtina sutelkti sąjungininkų pastangas NATO oro ir priešraketinės gynybos tolesniam stiprinimui.

„Sprendimas dėl NATO oro gynybos Rotacinio modelio yra priimtas laiku ir ypač reikalingas sėkmingam atgrasymui bei užtikrinant sklandų perėjimą iš NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies“,  – sakė Ž. Tomkus.

Savo ruožtu NATO karinių oro pajėgų vadavietės vadas patikino, kad  Baltijos regiono oro gynybos situacija  jam yra gerai žinoma.

Anot jo, regioninių planų patvirtinimas Vilniuje vykusio NATO  viršūnių susitikimo metu yra didelis žingsnis į priekį, kuris įgalina ir realistiškas oro gynybos pratybas regione.

Dabar prioritetas – nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį, pradedant nuo NATO Rytinės dalies.

Liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių vadovai pasirašė deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.

Joje pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.

Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.