„Mes sakėme, kad nedalyvausime posėdžiuose kol nebus atsižvelgta į ekspertų pasiūlymą ir iš tikrųjų pradėta tokia tikra demokratinė diskusija su žiniasklaidos bendruomene. Kadangi valdantieji to nepadarė, mūsų pozicijoje niekas nesikeičia. Mes galvojame ir jau esame pasistūmėję bei patys galvosime apie ekspertų sutelkimą, kurie galėtų paruošti LRT depolitizuoti galintį įstatymo projektą. Galvojame apie kitas priemones“, – Eltai trečiadienį komentavo B. Davidonytė.
„Skirsime laiką toms priemonėms, kurios galėtų kažką pakeisti, o ne tai, mūsų nuomone, imitacinei darbo grupei, kuri jau turi visiškai aiškų rezultatą ir greičiausiai, gali grįžti su tomis pačiomis pataisomis, dėl kurių ir protestavo dešimtys tūkstančių žmonių“, – dėstė ji.
Vis tik, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė kol kas neatskleidžia, kada galima tikėtis konkrečių sprendimų.
„Ekspertai nedirba tokiu buldozeriu, kokiu dirba valdantieji. Mes pasidėliojame planus, kalbamės, bandome suburti ekspertų bendruomenę, kuri galėtų paruošti tas pataisas. Kai tik žinosime konkretesnį grafiką, per kiek laiko mes galėtume tai padaryti, mes tikrai pranešime visuomenei“, – sakė B. Davidonytė.
„Galiausiai, mes svarstome apie visuomenės įtraukimą į to projekto pateikimą Seimui, nes mes, kaip žurnalistai, negalime inicijuoti įstatymo projektų, bet tam tikras kiekis Lietuvos piliečių gali inicijuoti įstatymo projektus, kuriuos Seimas privalo svarstyti“, – pridūrė žurnalistė.
Seimo valdybos sprendimas nestebina: vėl neišlaikė geros valios testo
Tuo metu reaguodama į Seimo valdybos sprendimą į darbo grupės sudėtį neįtraukti trijų papildomų žiniasklaidos organizacijų, B. Davidonytė tikino, jog šis valdančiųjų žingsnis nenustebino. Anot jos, tai aiškiai parodo politikų nenorą tolimesnėms diskusijoms dėl LRT įstatymo pataisų.
„Manęs tikrai nestebina šitas sprendimas. Manau, čia buvo dar vienas geros valios testas valdantiesiems ir jie vėl jo neišlaikė ir jokios geros valios neparodė. Jie aiškiai rodo, kad jokios tikros diskusijos jie nenori. Vienintelė tokia Lietuvoje žiniasklaidos organizacijas vienijanti ekspertinė institucija aiškiai nurodė, kokias reikėtų į šitą grupę įtraukti žiniasklaidos organizacijas, kad tai nebūtų kalbėjimasis tik su tuo, su kuo politikai išsirinko ir nori kalbėtis, o kad tai būtų diskusija su įvairesniu žiniasklaidos lauku“, – trečiadienį teigė B. Davidonytė.
„Tereikėjo įtraukti tris papildomus atstovus iš skirtingų žiniasklaidos grupių, kurioms dabar tiesiog neatstovaujama toje grupėje. Valdantieji pasakė „ne“. Argumentų jokių aiškių nėra. Mes matome, kad jie skaičiuoja, kad ekspertų nebūtų toje grupėje ne tai, kad daugiau negu valdančiųjų, bet kad jie negalėtų persverti valdančiųjų balso. Matyt, yra kažkokie sprendimai šitos darbo grupės, kuriuos valdantieji yra suplanavę priimti ir jie tiesiog nori, kad jiems užtektų balsų tuos sprendimus priimti ir, kad ekspertai tam nepasipriešintų“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė nepaisyti Medijų tarybos siūlymo į darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus – nuspręsta grupės sudėties nekeisti.
Už darbo grupės papildymą balsavo du Seimo valdybos nariai – opozicijos atstovės Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Likusieji šeši posėdžio dalyviai pasisakė prieš siūlymą išplėsti darbo grupę, kuriai pavesta tobulinti LRT įstatymo pataisas.
Šiuo metu darbo grupę sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, tačiau praėjusį penktadienį Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Seimo pirmininkas ir grupės vadovas Juozas Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)