Dienos rūpestis

Žemės mokesčiai nevienodi

Komunalinių paslaugų sąskaitose šį mėnesį pasirodė nauja eilutė - žemės nuomos mokesčiui.

2003 metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią žemės naudotojai, nesudarę žemės nuomos sutarčių, turi mokėti žemės nuomos mokestį taip pat, kaip ir nuomininkai. Visi žemės naudotojai, kurių statiniai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, visi pastatų savininkai - jei net ir nėra pastatų, o yra tik įrenginiai, įvairios aikštelės - turi mokėti žemės nuomos mokestį. Taigi dabar žemės nuomos mokestį moka žemės nuomininkai ir naudotojai.

Žemės nuomos mokestis priklauso nuo žemės vertės. Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad miesto tarybai leista pasirinkti žemės vertės tarifo dydį tarp 1,5 ir 4 procentų. Klaipėdos miesto taryba yra patvirtinusi 3 procentų tarifą. Jis vienodas visiems žemės naudotojams.

Yra, tiesa, nedidelių išimčių. Tarybos sprendime nurodytos kelios žemės naudotojų grupės, kurioms taikomas kitas tarifas.

Klaipėdos mieste yra 145 zonos, kuriose skiriasi žemės vertė. Brangiausia žemė senamiestyje, istorinėje miesto dalyje ir miesto centre. Todėl ir žemės nuomos mokestis šioje teritorijoje yra didžiausias. Pavyzdžiui, Šaulių gatvės gyventojas moka 28 litus, o Laukininkų - 5 litus.

Butų ūkį eksploatuojanti įmonė pateikia adresus savivaldybei. Žemėtvarkos skyrius suskaičiuoja naudojamo žemės sklypo vertę. O gyventojams žemės nuomos mokestį išdalija butų ūkį eksploatuojanti įmonė. Išsinuomojant žemę, jos plotas skirstomas proporcingai turimų patalpų plotui. Mokestis mokamas du kartus per metus: birželio mėnesį už pirmą pusmetį ir lapkritį - už antrą.

Iki 2003 metų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos buvo atleistos nuo žemės nuomos mokesčio. Namų valdų administruojamų namų gyventojai už žemę turėjo mokėti.

Valstybinės žemės naudotojams, tarp jų ir daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms (DGNS), kurie yra sudarę žemės nuomos sutartis, taikomas 1,5 proc. nuomos mokesčio tarifas. Šia lengvata yra skatinama kurti DGNS bendrijas, sudaryti naudojamos valstybinės žemės nuomos sutartis.

Finansų skyrius apskaito surinktą žemės nuomos mokestį kaip planuotas pajamas, kurios vėliau paskirstomos pagal programas švietimo, socialinėms, miesto ūkio reikmėms, kitoms savivaldybės išlaidoms.