Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 17,3 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2016-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,7 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2017-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 metais.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 5,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.

Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 metais) buvo 255,3 euro ir sudarė 83,2 proc. skurdo rizikos ribos. Anot statistikų, vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 25,7 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto iki 18,8 procento. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas ir minimalios mėnesinės algos padidinimas.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 metais siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto iki 24,5 procento.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 procento. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 metais, nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2017 metais padidėtų iki 29,8 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui padidėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 37,3 procento.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.

Ministerija vardija, ko imtasi

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, duomenis apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Šioje grupėje skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,7 proc. punkto.

Anot SADM, tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu - 2016 m. - vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 euro, šiuo metu ji sudaro 307,4 euro, akcentuojama ministerijos pranešime.

„Svarbu pastebėti, kad didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai - moterys. Mažesnes moterų senatvės pensijas lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis, kuris 2017 metais sudarė 14,2 proc., bei dėl šeimos susitarimu pasidalintų šeiminių įsipareigojimų, kai moterys apsisprendžia likti namie“, - teigiama SADM pranešime.

Ministerija skelbia pagrindines priemones, kurios, anot jos, skirtos senatvės pensininkų skurdui mažinti.

Pirma - senatvės pensijų indeksavimas nuo 2018 m.

Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus.

2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, vidutinė senatvės pensija siekia 307 eurus, o turint būtinąjį stažą - 323 eurus.

Nuo 2016 m. pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 iki 307 eurų, o turint būtinąjį stažą - nuo 266 iki 323 eurų.

Planuojama, kad 2019 m. dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai dar 6,8 proc.

Antra priemonė - senatvės pensijų perskaičiavimas.

„Sodra“ 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems - rugsėjį.

Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais. Apskaičiuota, kad šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 332 eurus.

Trečia priemonė - priemokos mažiausių pensijų gavėjams nuo 2019 m.

Nuo 2019 m. mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai.

Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.

Šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.

Premjeras žada, kad skurdo lygis jau kitais metais mažės

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad jau kitais metais skurdas Lietuvoje nebedidės. Kartu S. Skvernelis pabrėžia, kad dėl to, jog 2017 m. skurdo lygis Lietuvoje augo, kalti ne tuo metu sprendimus priiminėję valdantieji, bet ankstesnių Vyriausybių sprendimai.

Vyriausybės vadovas pirmadienį teigė, kad valdantieji eina tinkamu keliu ir jų priimami sprendimai artimiausiu metu leis realiai kelti pragyvenimo kokybę tiek labiausiai pažeidžiamiems senjorams ir šeimoms, tiek vidurinei klasei. S. Skvernelis išskyrė valdžios sprendimus remiant šeimas, keičiant mokestinę bei pensijų sistemą.

Premjeras pabrėžė, kad valdantieji jau kelis kartus kėlė pensijas ir tą daryti ketina ateityje. Pasak S. Skvernelio, pensijų reforma taip pat prisidės gerinant pensininkų gyvenimo situaciją šalyje.

Ministro pirmininko teigimu, valdančiųjų mokestinė reforma bus naudinga didžiajai daliai vidurinės klasės.

„Nuo 2018 metų įsigaliojanti mokestinė reforma palies didžiąją dalį vidurinės klasės gyventojų, kurie kas mėnesį tikrai gaus didesnes pajamas - nuo 10 iki 60 eurų“, - pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis, pridurdamas, kad valdantieji stengsis, jog gautų didesnių pajamų nesuvalgytų augančios kainos ir infliacija.

„Manau, kad 2018 metais įgyvendinus mokestinius ir kitus pakeitimus ir suformavus biudžetą mes turėsime kitokius skaičius“, - apibendrino S. Skvernelis.